Rugpjūčio 22 d. Baltrušių kaime (Šakių r. sav.) vykusi tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių verslo organizavimo ir technologijų naujovių apžvalga“ subūrė gausų būrį dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir svetur. Į didžiausią Baltijos šalyse renginį atvyko kanapių verslo lyderiai, mokslininkai, politikai iš Lietuvos ir užsienio. Diskusijose kalbėta apie kanapių sektoriaus teisėkūrą, mokslo ir technologijų pažangą, ūkininkų patirtis. O renginį vainikavo rezoliucija, siūlanti kurti nacionalinę plėtros programą „Kanapės 2035“, kuria numatyta šimteriopai padidinti pasėlių plotus, stiprinti perdirbimą ir įtvirtinti Lietuvą tarp Europos pluoštinių kanapių lyderių.
Konferencija, kurią organizavo Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) bei mūsų rajone veikianti įmonė „Naturus“ subūrė LR Seimo, mokslo institucijų atstovus bei kanapių verslo lyderius iš Lietuvos, JAV, Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Ukrainos ir net Saudo Arabijos. Svečių teisėmis dalyvavo ir šakiečiai – Seimo narys Darius Jakavičius, savivaldybės vicemeras Egidijus Peleckis, mero patarėja Agnė Dereškevičienė, verslininkas Arūnas Tarnauskas. Visą dieną puikia konferencijų sale virtusiame sandėlyje vyko panelinės diskusijos, dalijamasi patirtimi, pertraukų metu buvo galima paragauti iš pluoštinių kanapių pagamintų produktų – nuo tradicinės arbatos ir aliejaus iki modernių supermaisto gaminių, pabendrauti su skirtingų įmonių atstovais, o lauke žvilgsnį traukė išrikiuota technika. 
Vieni iš konferencijos organizatorių Irma ir Povilas Balevičiai (dešinėje) džiaugėsi tarptautiniais ryšiais, o Laurie Coutelot dalijosi savo patirtimi ir atstovavo didžiausiam kanapių kooperatyvui Europoje „La Chanvrière“. V. Venslovaičio nuotr.
„Užsienio partneriai vertina tik patikimą bendradarbiavimą bei santykius. Jie atvyksta toli gražu ne į kiekvieną konferenciją, į kurią yra kviečiami, todėl dalyvių įvairovė – nuo Ukrainos iki Saudo Arabijos – tik dar labiau sustiprino konferencijos reikšmę, nutiesė tiltus į bendrus ateities projektus“, – renginiu džiaugėsi UAB „Naturus“ direktorė Indrė Gvazdaitienė, akcentuodama, kad užsienio kanapių verslo lyderių dalyvavimas buvo proga palyginti patirtis, pasiekimus bei požiūrį į kanapių pramonę skirtingose šalyse.
„Jei užsižaisime savo smėlio dėžėje ties pertekliniu kanapių verslo reguliavimu, galutinai prarasime konkurencingumą“,– įsitikinęs šakietis ūkininkas Juozas Matijošaitis (centre). V. Venslovaičio nuotr.
Nacionalinės programos link
Ne kartą konferencijoje skambėjo mintis, kad visuomenėje kanapė vis dar nepelnytai stigmatizuojama, gajūs mitai apie kanapes.
„Kanapės – tai ne marihuana, o perspektyvi žemės ūkio kultūra“, – vienbalsiai kalbėjo renginio dalyviai.
KAPVIA direktorius Rimantas Čiūtas įsitikinęs, kad jei Lietuva siekia būti inovatyvios ir tvarios bioekonomikos lydere, kanapių sektorius turi tapti strateginiu prioritetu. Jis teigia: „Turime žinias, gamtines sąlygas, ūkininkus ir tarptautinėse rinkose įsitvirtinusias verslo įmones. Proveržiui užtikrinti belieka valstybės mastu sukurti kanapių sektoriaus ekosistemą, kuri įgalintų efektyviai panaudoti pramoninių kanapių verslo plėtros potencialą.“ 
V. Venslovaičio nuotr.
Svarbiausias konferencijos tikslas – nacionalinės pluoštinių kanapių sektoriaus plėtros programos „Kanapės 2035“ inicijavimas. Ja bus siekiama per dešimtmetį išauginti stiprią, žiedinės ekonomikos principais paremtą kanapių ekosistemą, kuri kurtų pridėtinę vertę ūkininkams, perdirbėjams ir regionams. Programa remiasi tarptautiniais pavyzdžiais, tokiais kaip Jungtinėje Karalystėje veikianti programa „Hemp 30“. Šių metų sausį Europos Komisija patvirtino strateginį dokumentą „ES konkurencingumo kompasas“, kuriame numatyta, kad žemės ūkio ateitis siejama su bioekonomikos plėtra ir žiedinės ekonomikos principais. Tarp visų žemės ūkio kultūrų kanapės, kalbėjo specialistai, geriausiai atitinka šiuos tikslus.
Pelningiau nei javai, bet daugiau iššūkių
Prie renginio organizavimo prisidėjo ir šakietis ūkininkas Juozas Matijošaitis. Jo šeimai priklausančiuose ūkiuose Šakių rajone auginama per 500 ha pluoštinių kanapių – jis vienas didžiausių augintojų šalyje ir Europoje. Nuo pernai J. Matijošaitis eina KAPVIA valdybos pirmininko pareigas, tačiau konferencijoje labiau kalbėjo iš ūkininko perspektyvos: „Iš vienos pusės visi norime žalios, neužterštos gamtos, sveikų, be pesticidų užaugintų produktų, iš kitos – visko daug ir nebrangiai. Kanapė čia tampa tinkamiausia: jai užauginti nereikia chemikalų, jas auginant atsistato dirva. Kol mes bijome THC ar CBD, pasaulis juda į priekį, mokslas jau pritaiko šias medžiagas farmacijoje. Jei užsižaisime savo smėlio dėžėje ties pertekliniu kanapių verslo reguliavimu, galutinai prarasime konkurencingumą.“
J. Matijošaitis pabrėžė, kad ūkininkai laukia aiškesnės valstybės politikos ir paramos, nes pluoštinė kanapė atitinka Europos žaliosios vizijos kryptį.
V. Venslovaičio nuotr.
Diskusijos dalyviai pluoštinę kanapę įvardijo kaip vieną pelningiausių žemės ūkio kultūrų. Ekonominiais skaičiavimais, auginant kanapes galima gauti 3–4 kartus didesnį pelną nei iš tradicinių javų, o kartu – dar ir papildomas pajamas iš anglies ūkininkavimo. Be to, auginant kanapes, kaip ir minėta, nereikalingi pesticidai, o naudojant jas sėjomainoje, kanapės padeda nutraukti ligų ciklą, tai puiki kultūra siekiant išvengti ir dirvožemio erozijos. Konferencijoje kalbėję mokslininkai pateikė ir daugiau faktų: pasirodo, vienas hektaras pluoštinių kanapių per sezoną sugeria iki 22 tonų anglies dvideginio – daugiau nei miškas. Nors augalas turi didelį potencialą, tačiau retas ūkininkas ryžtasi nerti į šią sritį, nes nepatogumų kelia perteklinė kontrolė. Per metus, kaip teigė UAB „Naturus“, dirbančios su prekės ženklu „Jorus“, viena įkūrėjų Irma Balevičienė, jiems priklausančius pluoštinių kanapių laukus patikrina net 10–15 įvairių institucijų. Kanapių pasėlių plotai Lietuvoje per pastaruosius šešerius metus labai sumažėjo – nuo 9 tūkst. ha (2019 m.) iki 2 tūkst. 500 ha (2024 m.).
I. Balevičienė dalijosi gerąja patirtimi ir prisiminė 2017 m. prasidėjusią įmonės veiklos istoriją, kai vyrai ūkininkai pradėjo auginti pluoštines kanapes, pasakojo, kaip gimė idėja pirmiesiems produktams ir prekės ženklui „Jorus“. Didžiulis veiklos proveržis įvyko 2018 m. pabaigoje, kai prisijungė investuotojai. Šiuo metu veikla vystoma kaip įmonių grupės, o pernykštės pajamos siekė 7 mln. eurų. I. Balevičienė neslepia ambicingų tikslų: „Šiais metais siekiame perlipti 10 mln. Vardiju tai dėl to, nes noriu atkreipti dėmesį, kad 2021 m. mūsų pajamos tesiekė 30 tūkst. eurų.“ Įmonėje sukurtus produktus eksportuoja į Europą, JAV bei nuolat siekia plėsti rinkas.
V. Venslovaičio nuotr.
Kodėl pasirinko pluoštinę kanapę kaip kultūrą? I. Balevičienė negaili pagyrų kanapei: „Ji yra vienas efektyviausių ir unikaliausių augalų, nes galima panaudoti tiek jos žiedą, tiek šaknį, o panaudojimo laukas labai platus – nuo maisto iki farmacijos, biokuro ar statybų. Taip pat mūsų ūkių ir įmonės sinergija sukuria trumpą žaliavų tiekimo grandinę, nes mūsų laukai yra išsidėstę 30 km spinduliu aplink šį pastatą. Nesuprantame, kodėl pluoštinė kanapė iki šiol nėra priskiriama prie prioritetinių augalų, nors jos nauda akivaizdi. Siekiame plėsti gamybą ir perdirbimą, kviečiame valstybės institucijas bendradarbiauti. Dar ne vėlu Lietuvai tapti Europos lydere šioje srityje.“
Svečiai iš Prancūzijos, Italijos, Rumunijos ir Ukrainos dalijosi savo patirtimi, mezgėsi nauji kontaktai, o konferencijoje dalyvavę Seimo nariai Kazys Starkevičius, Kęstutis Mažeika ir Viktoras Pranckietis taip pat išreiškė palankią nuomonę apie pluoštinių kanapių naudą gamtai bei verslui. Konferencija Baltrušiuose buvo dar vienas žingsnis garsiai prabylant apie tai, kad pluoštinė kanapė yra ne tik ateities žemės ūkio kultūra, bet ir galimybė Lietuvai tapti Europos bioekonomikos lydere. Jeigu programa „Kanapės 2035“ bus įgyvendinta, laimės visi: ūkininkai gaus naujas pajamas, perdirbėjai – naujas rinkas, regionai – darbo vietas, o Lietuva – tvarų ir pelningą agroverslo sektorių.
Marius iš Jurbarko:
