Rugsėjo 25 d. Marijampolėje įvyko regiono funkcinės zonos turizmo forumas 2025, subūręs savivaldos, turizmo, verslo ir bendruomenių atstovus. Renginį organizavo regiono turizmo informacijos centrai, pradėję įgyvendinti bendrą projektą „Viešųjų turizmo paslaugų efektyvinimas Marijampolės regione“. Bendrai susitarta vienyti jėgas viešinant išteklius, kuriant turistinius maršrutus bei rengiant komunikacijos kampanijas.
Funkcinė zona – tai galimybė visoms Marijampolės regiono savivaldybėms pritraukti investicijas į turizmo sritį. Kiekviena savivaldybė įgyvendina vadinamąsias „kietąsias“ ir „minkštąsias“ veiklas. Forumo dalyviams buvo pristatyta 2023–2029 m. regiono funkcinės zonos strategija. Penkių savivaldybių – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio – teritorijose suplanuoti 22 projektai turizmo, investicijų pritraukimo ir visuomenės sveikatos srityse. Bendra investicijų suma siekia 34,5 mln. Eur, iš jų 29,3 mln. Eur sudaro ES lėšos. Didžiausia dalis – 28,2 mln. Eur bus skiriama turizmo plėtrai: pėsčiųjų ir dviračių takams, automobilių aikštelėms, dvarų, ežerų, piliakalnių pritaikymui juos lankyti.
Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė forumo dalyviams buvo parengusi pranešimą apie turizmą mūsų krašte, poniškas privilegijas ir bendrakūros teikiamas naudas. Ji pabrėžė dvarų kultūros potencialą bei bendradarbiavimą su verslu ir bendruomenėmis. Organizatorių nuotr.
Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė forumo dalyviams buvo parengusi pranešimą apie turizmą mūsų krašte, poniškas privilegijas ir bendrakūros teikiamas naudas. Ji pabrėžė dvarų kultūros potencialą bei bendradarbiavimą su verslu ir bendruomenėmis. Buvo pristatytas Šakių krašto prekinis ženklas, skirtas atpažinti kokybišką turizmo infrastruktūrą – nuo dvariškų patirčių ir edukacijų iki gastronomijos, taip pat renginiai, maršrutai, ir kaip visa tai sukuria sinergiją.
Pasak D. Palukaitienės, nuo šiol Šakių vaidmenį regione sustiprins ir buvimas „Pilių ir dvarų kelio“ žemėlapyje. Birželio mėnesį šis kelias gavo nacionalinio kelio statusą. Jo stiprybė ta, kad juo besileidžiantys turistai patirs stilių ir epochų įvairovę – nuo gotikos Kauno pilyje ir renesanso Raudondvaryje bei Panemunėje iki istorizmo Raudonėje, Kaimelyje, Zypliuose ir Gelgaudiškyje.
Akivaizdu, kad vykstantis dialogas tarp paveldo, kultūros, verslo ir bendruomenių duoda atspirtį, o infrastruktūrą įprasmina turinys. Forume gimė naujos idėjos, stiprėjo partnerystė ir mezgėsi bendrystė, kuri skatins visą regioną kurti dar patrauklesnį turizmo veidą.
Indrė iš Šakių:
