Savivaldybės posėdžių salėje Žemės ūkio agentūra rajono, apskrities, aplinkinių savivaldybių, ūkininkų atstovus pakvietė diskusijai apie trumpąsias maisto tiekimo grandines (TMTG): jų naudą ir iššūkius, viešųjų pirkimų aspektus, plėtros patirtis švietimo įstaigose. Rajone užaugintą ir pagamintą produkciją vaikų maitinimui naudoja ir „Maži žingsneliai“ – kokios galimybės ir iššūkiai?
Kas gi tos trumposios maisto tiekimo grandinės? Tai tiesioginis ryšys tarp produktų gamintojų ir vartotojų, kai nebelieka tarpininkų. Tai reiškia, kad produktai iš laukų keliauja tiesiai į mūsų lėkštes, o ne per daugybę sandėlių ir parduotuvių.
Konferencijos pradžioje apie trumpųjų maisto grandinių naudą kalbėjusi Žemės ūkio ministerijos Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė pabrėžė – tai kelias į tvarumą: trumpesnis maisto kelias reiškia mažesnes transporto išlaidas ir mažesnį anglies dioksido išmetimą į aplinką. O skatindama TMTG diegti viešajame sektoriuje: mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse ir globos įstaigose, ji pridūrė – taip užtikrinamas šviežesnis ir kokybiškesnis maistas, palaikomi vietiniai ūkiai, atsiranda pajamų į savivaldybės biudžetą. Pasak viešnios, ministerija yra parengusi pasiūlymą, kad savivaldybėse atsirastų specialistas, kuris tarpininkautų tarp viešųjų įstaigų ir ūkininkų, koordinuotų viešuosius pirkimus ir pan. 
D. Pavalkio nuotr.
Kalbėję pranešėjai taip pat aptarė ir TMTG problemas, su kuriomis susiduria tiek viešojo sektoriaus atstovai, tiek ūkininkai, siekdami teikti maitinimo paslaugas per TMTG. Tai sudėtingos viešųjų pirkimų taisyklės, sudėtinga užtikrinti nuolatinį maisto produktų tiekimą dėl sezoniškumo, ekologiškų produktų trūkumas ir kt.
Kaip pasakojo į pokalbį įsiterpęs rajono vadovas Raimondas Januševičius, Šakių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose maistas sujungtose mokyklose gaminamas ir tiekiamas vaikams iš vienos virtuvės, kitos įstaigos kiekviena turi savo virtuvę, kur vaikams tiekiamas čia pat pagamintas, šiltas maistas. Kol kas, pasak mero, nesiruošiama keisti šio maitinimo modelio.
Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ vadovė Lina Viliūšienė dalijosi gerąja praktika ir su kokiais iššūkiais susiduria organizuojant maitinimą. Įstaigoje ugdomi 308 vaikai pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, veikia 21 grupė, du maisto gaminimo skyriai, iš viso dirba 93 darbuotojai. Pasak įstaigos vadovės, valgiaraščius kuria Šakių visuomenės sveikatos biuro maitinimo organizavimo specialistė, kuri daug dėmesio skiria vaikų sveikai mitybai.
„Todėl ir valgiaraštyje daržovių labai daug“, – pabrėžė įstaigos vadovė. 
D. Pavalkio nuotr.
Pasak jos, kasmet suvartojama daugiau nei 9 tūkst. kg daržovių (morkos, kopūstai, svogūnai, burokėliai, česnakai, bulvės). L. Viliūšienė įvardijo ir vietos ūkininkę Dainą Janušaitienę, iš kurios ūkio tiekiama produkcija.
„Mes labai vertiname ir betarpišką bendravimą su Janušaičiais. Nuvykę į ūkį ir dalyvaudami įvairiose edukacinėse veiklose, vaikai mokosi pažinti maisto kilmę: jie gali patys išsirauti morką, pačiupinėti burokėlį, pažiūrėti, kaip kopūstą nupjauna. Taip skatinama ir pagarba žmogaus darbui“, – pasakojo „Maži žingsneliai“ vadovė.
Anot jos, per metus suvartojama daugiau kaip 2 tūkst. kg duonos gaminių.
„Turime Šakiuose „Gulbelės kepyklėlę“, kuri visiškai tenkina mūsų poreikius. Specialiai mums gamina pilno grūdo bandeles“, – džiaugėsi L. Viliūšienė, o atsakydama į klausimą apie pieno produktus, ji teigė, kad daug metų bendradarbiauja su „Žemaitijos pienu“.
„Norėtųsi sulaukti pasiūlymų ir iš pačių produktų gamintojų. Smagu būtų rasti e.pašte kokį nors pasiūlymą, kad gali tiekti, pavyzdžiui, moliūgus ir pan.“, – pastebėjimą išsakė L. Viliūšienė.
Tauragėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ekologišką maitinimą nuo kovo pradžios centralizuotai tiekia VšĮ „Eko maistas“. Renginio metu kalbėjusi įstaigos vadovė Daina Stalnionienė pasakojo, kad šiuo metu 13 darbuotojų maitina beveik 600 vaikų, produktus perka iš vietos ūkininkų, įstaigai įkurti savivaldybė skyrė 400 tūkst. eurų.
„Mūsų mažiesiems, kurie auga, kurie formuojasi įpročius, manau, gauti tą vištikę be antibiotikų, hormonų – labai svarbu. Kai ketverių metų vaikučiui pradedam duoti sveikatai nepalankų maistą, jam sulaukus 30-ies jau kalbam apie ligas. Manau, turėtume visi susimąstyti. Maitinimo įmonė, siekianti pelno, tikrai neduos vaikui ekologiškos vištos už 27 eurus“, – kalbėjo D. Stalnionė, akcentuodama ekologiškų ir įprastinių maisto produktų skirtumus, pabrėždama, kad šalyje praktiškai niekas neaugina ekologiškos žuvies.
Pasak ekologinius ūkius vienijančio ŽŪKB „BIO LEUA“ direktoriaus Nikolajaus Dubnikovo, ekologiškų produktų į Šakių ugdymo įstaigas jie netiekia, nes greičiausiai nė viena įstaiga nedalyvauja Žemės ūkio ministerijos siūlomoje programoje – ugdymo įstaigoms vaikus maitinti trumposiomis maisto grandinėmis tiekiamais ekologiškais produktais. Kooperatyvui nepriklauso nė vienas rajono ūkininkas.
Dėkodamas renginio organizatoriams ir dalyviams, rajono meras R. Januševičius išsakė viziją, kad ir Šakiuose galėtų atsirasti vieta, kur rajono žemdirbiai turėtų halę –vietą, kurioje prekiautų savo produkcija.
Indrė iš Šakių:
