Pilni moliūgų laukai aplink Baltrušius ir kitur Barzdų seniūnijoje jau nelabai ką ir stebina. Ten ūkininkaujantis Povilas Balevičius per pastaruosius septynerius metus šios kultūros plotus nuo bandomųjų šešių išaugino iki maždaug 80 hektarų. Šiandien jis kalba ne tik apie didėjančią vidaus paklausą, bet ir apie eksporto nišą, kurią atveria perdirbimas – aliejus, baltymai, miltai. Tačiau ši sėkmės istorija nėra atsitiktinė: moliūgams reikia specifinės technikos, nemažų investicijų ir kantrybės. Kodėl vis tiek verta? Nes moliūgas, pasak P. Balevičiaus, yra ateities daržovė – maistinga, tausojanti ir turinti didelę pridėtinę vertę.
Ieškojo alternatyvų
Povilas prisimena, kad 2018 m. pirmą kartą pasėjo ‘Hokaido‘ veislės moliūgus šešiuose hektaruose. Prieš tai dešimtmetį auginęs tik grūdines kultūras ir cukrinius runkelius, jis moliūgų ėmėsi ieškodamas alternatyvų. Pats prisipažįsta, kad iki tol jam, kaip tikriausiai ir daugeliui, moliūgas asocijavosi su Helovino dekoracijomis ir vos keliais patiekalais, todėl buvo smalsu, ko ir kiek dar galima iš moliūgo pagaminti. Ūkininko debiutą tuomet aptemdė netikėtumas – bankrutavo fabrikas, kuris turėjo supirkti derlių. Bet jis nepasidavė – kartu su šeima ir komanda įdėjo nemažai rankų darbo – moliūgus valė, plovė, sužymėjo lipdukais ir jie tais metais per prekybos tinklus iškeliavo pas pirkėjus.
„Tada iš tų šešių hektarų atrodė, kad susidarė kosminis kiekis moliūgų, bet viską realizavome“, – prisimena Povilas ir patvirtina, kad iššūkiai visada dovanoja vertingas patirtis ir augina.
Po pirmųjų metų jis buvo nusprendęs metus nuo moliūgų pailsėti, tačiau jau 2020 m. ūkininkas grįžo su nauja jėga: plotai ėmė sparčiai augti, atsirado ir bendraminčių, partnerių. Dabar jo ūkyje – apie 80 ha moliūgų, o kartu su derliais auga ir patirtis, apimanti visą procesą – nuo sėjos iki eksportavimo.
„Moliūgas tikrai atsiperka – ne veltui plotai didėja“, – sako pašnekovas.
Kai gamta dosni ir veislė pasiteisina, iš hektaro galima tikėtis net 30 tonų derliaus.
Šiuo metu P. Balevičiaus ūkyje auginamos penkios moliūgų veislės. Vienos labiau skirtos prekybai – dėl taisyklingos formos ir tvirtos žievės jos gerai išlaiko transportavimą ir patraukliai atrodo parduotuvių lentynose. Kitos auginamos pramoniniam perdirbimui. O virtuvėje, šypsosi ūkininkas, šeimininkių labiau mėgstami mažesni moliūgai. Jo teigimu, dėl žinių stokos ir didelės moliūgų veislių įvairovės ilgą laiką nebuvo įvertintas šios daržovės potencialas, nors ir seniau ji auginta beveik kiekviename darže ir vertinta dėl savo maistinių savybių. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi – tik svarbu atsirinkti kokybiškas veisles ir aiškiai numatyti jų paskirtį.
Povilas Balevičius sako, kad moliūgų auginimas atsiperka – didžioji dalis derliaus eksportuojama, o perdirbant panaudojamos visos moliūgo dalys. D. Pavalkio nuotr.
Reikia investuoti
Kai lankėmės ūkyje, Povilas neslėpė – dabar pats moliūgų derliaus nuėmimo pikas, todėl kiekviena diena brangi. Nors technika šiandien labai padeda, iki automatizacijos kelias buvo netrumpas ir nuoseklus.
„Moliūgams netinka įprasti žemės ūkio padargai, o pradedantiesiems jokio rėmimo nėra“, – sako ūkininkas.
Reikėjo visko – sėjamosios, plautuvių, specialių kombainų, net įrengimų, kurie sustumdo moliūgus į eilutes. Vienus konstravo pats, kitus atsivežė iš Ukrainos ar Vakarų Europos.
„Buvo ir klaidų, ir nuostolingų pirkinių, bet toks pasirinktas kelias“, – ramiai kalba Povilas. Patarimų ir sėklos jis anksčiau ieškojo Lenkijoje, kur moliūgai auginami šimtais hektarų, o dabar sako ir pats mielai dalinasi sukauptu žinių bagažu.
Paklaustas apie rinką ir eksporto kryptis, ūkininkas atviras, kad moliūgo vartojimas pastaraisiais metais sparčiai auga tiek namų virtuvėse, tiek restoranuose.
„Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, moliūgas – kasdienybė. Moliūgų aliejus, baltymas, miltai, užkandžiai – produktų spektras labai platus“, – sako jis.
Net 95 proc. P. Balevičiaus derliaus iškeliauja eksportui – daugiausia į Vokietiją, kitas Europos šalis. Ten iš jų gaminamas aliejus, baltyminiai produktai, miltai, užkandžiai.
„Moliūgas labai vertinga žaliava, o jo baltymas Europoje itin vertinamas, produktai iš jo – brangūs, sveiki ir ekologiški“, – kalba ūkininkas, galvojantis ir apie sertifikatą, bylojantį, kad jo moliūgai auginami ekologiškai.
Lietuvoje moliūgų paklausa taip pat sparčiai auga, o tarp stambesnių augintojų, pasak P. Balevičiaus, vyrauja sveika konkurencija – daugiau bendradarbiavimo nei varžymosi.
Moliūgas, pasak ūkininko, gana ištverminga kultūra, bet oro sąlygos tam tikrais dygimo ar augimo etapais jam svarbios. Šiemet gamta pateikė kitokį išbandymą – vėluojantį sezoną po šalto pavasario ir nekarštos vasaros. Tačiau Povilas nesiskundžia – atrodo, kad derliaus prasme viskas susiklostė neblogai. Jį reikia suspėti nuimti iki pirmųjų šalnų.
Ateities daržovė
Pajuokaujame, kad ūkininko darbai nesibaigia kiaurus metus, nes kai laukuose nutyla technika, prasideda administracinis darbas: planavimas, finansai, sutarčių derinimas.
„Jau vasarį turime apsispręsti dėl plotų ir veislių“, – aiškina P. Balevičius.
Sertifikuota sėkla – importinė ir brangi, kaip ir specifinė technika, tačiau didžioji pridėtinė vertė slypi perdirbime, kai panaudojamos visos moliūgo dalys.
„Matyčiau didžiulį potencialą baltymams ir aliejui – tai aukštos vertės produktai, kuriuos Europa noriai perka, – pabrėžia jis ir pripažįsta, kad nemalonu klausytis gandų apie „fiktyvius moliūgų laukus“: – Gal piktnaudžiavimo yra visose kultūrose, bet man – žmogui, kuris realiai augina nuo 2018-ųjų, – nemalonu tokius dalykus girdėti.“ Povilas įsitikinęs, kad geriausias atsakas į kalbas realūs darbai ir partnerių pasitikėjimas. Jo ūkyje viskas paremta aiškia tvarka, kokybės kontrole ir patikimomis tiekimo grandinėmis – tai padeda išlaikyti stabilias pozicijas rinkoje.
„Tai daržovė, kuri yra draugiška gamtai, naudinga žmogui ir turinti milžinišką pridėtinę vertę“, – reziumuoja ūkininkas, ragindamas ir kitus auginti moliūgus. Anot jo, požiūris į šią daržovę keičiasi: „Manau, kad jis taps toks pat įprastas kaip bulvė ar burokas. Europoje jis jau dabar ant kasdienio stalo, o augantis sąmoningumas, sveikesnio maisto poreikis ir pažangios perdirbimo technologijos moliūgą daro kultūra, gebančia darniai įsilieti į modernią rinką. Moliūgas – neabejotinai ateities daržovė.“
Jonas iš Šakių:
