Penktadienį Šakiuose lankėsi žemės ūkio ministras dr. Kęstutis Mažeika su komanda. Susitikime su Šakių rajono savivaldybės vadovais, specialistais, rajono žemdirbiais, seniūnais, verslininkais, daugiausiai diskutavo dėl planuojamos Panemunių regioninio parko plėtros.
Saulėtą penktadienio rytą rajono žemdirbiai skubėjo į laukus doroti derliaus, todėl į susitikimą susirinko tik saujelė ūkininkų. Nepaisant to, susitikimas buvo produktyvus. Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Martinaitis rajono ūkininkų vardu ministrui įteikė vietos ūkininkų užaugintos ir pagamintos produkcijos: sūrių, vynuogių bei aliejaus.
Dėkodamas už šiltą sutikimą, žemės ūkio ministras K. Mažeika pabrėžė lietuviškos produkcijos kelio iki vartotojo svarbą ir teigė, kad vienas iš ministerijos prioritetų – trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra.
„Lietuvos ūkininkai yra pajėgūs aprūpinti savo užauginta ir pagaminta produkcija ne tik vaikų darželius ir mokyklas, bet ir ligonines, socialines įstaigas, kariuomenę bei kitas viešąsias įstaigas. Sunku pateisinti situaciją, kai kalbame apie pieno krizę, o ligoninėse pacientams tiekiami importuoti produktai, pavyzdžiui, lenkiška varškė ar obuoliai. Taip neturėtų būti. Viešieji pinigai turėtų būti naudojami Lietuvos ūkininkų užaugintai ir pagamintai produkcijai įsigyti. Raginame savivaldybes, vaikų darželius ir mokyklas didesnę dalį produktų pirkti iš vietos ūkininkų“, – kalbėjo ministras.
Rajono meras Raimondas Januševičius, pratęsdamas trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros temą, išsakė viziją, kad ir Šakiuose turėtų atsirasti paviljonas, kuriame ūkininkai galėtų realizuoti, o gyventojai – įsigyti mūsų krašte užaugintos ir pagamintos produkcijos.
Pristatydamas veiklos prioritetus, ministras pabrėžė ir biurokratijos mažinimo svarbą, nes žemdirbiams vis dar tenka pildyti daugybę įvairių dokumentų, prašymų ir kitų formų. Pasak ministro, dar vienas ministerijos strateginis prioritetas – ūkininkų pajamų augimas ir pridėtinės vertės kūrimas.
Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta numatomai Panemunių regioninio parko plėtrai. Ministro teigimu, „Valstybė turi rūpintis saugomomis teritorijomis, tačiau tai neturi būti daroma kažkieno sąskaita“. Pasak ministro, saugomos turėtų būti konkrečios buveinės – jos yra identifikuotos, o ne saugomi vien tam tikri hektarų plotai.
„Manau, kad yra įmanoma rasti kompromisą tarp ūkininkų interesų ir saugomų teritorijų ribų. Būtent tokio kompromiso ir reikia ieškoti“, – kalbėjo ministras bei paragino žemdirbius atsakingai vertinti lūkesčius dėl kompensacijų už ūkinės veiklos ribojimus saugomose teritorijose. Pasak jo, nors apie kompensacijas kalbama, pastaraisiais metais valstybės biudžete nebuvo numatyta lėšų joms skirti.
„Matome, kad dirbamos žemės plotai Lietuvoje nedidėja. Vyksta miestų, infrastruktūros ir strateginių objektų plėtra, dažnai – dirbamos žemės sąskaita. Mūsų pozicija aiški – šiandien būtų per didelė prabanga uždrausti veiklą ten, kur kuriama pridėtinė vertė“, – teigė ministras.
Kidulių krašto ūkininkas Darius Ufartas akcentavo, kad, be jau minėtos mūsų krašto žemdirbių užaugintos produkcijos, Zanavykijos žemėje slypi ir daugiau išteklių – žvyro bei smėlio klodai. Tačiau, pasak ūkininko, „regioninis parkas neleidžia jų eksploatuoti“.
„Pats Šakių rajonas nėra labai patrauklus investuotojams – esame šalia Rusijos sienos, neturime geležinkelio. Šiandien žemdirbiai patiria nemažai produkcijos realizavimo kaštų, nes ją tenka gabenti keliais. Suprantame, kad geležinkelio bėgių mums niekas nenuties, todėl galėtume išnaudoti Nemuno upės potencialą – pritaikyti ją produkcijos transportavimui, taip tapdami patrauklesni ir sudarydami geresnes konkurencijos sąlygas“, – nuomonę išsakė D. Ufartas.
Jis taip pat pridūrė, kad dalis gyventojų skeptiškai vertina regioninio parko plėtrą, nes praktiškai susiduria su dėl jos atsirandančiais ūkinės veiklos ir kasdienio gyvenimo apribojimais. Todėl, pasak D. Ufarto, iš ministerijos tikimasi palaikymo ir subalansuotų sprendimų dėl Panemunių regioninio parko plėtros Šakių rajone.
Pratęsdamas šią temą, UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ vadovas Edmundas Rinkevičius pabrėžė, kad reikėtų keisti ir teisės aktus, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, nes šiuo metu, plečiant regioninio parko teritoriją, žemės sklypo savininko sprendimas ar pritarimas nėra reikalingas.
„Mes pastatomi prieš faktą ir kiekvienas turime gintis individualiai. Tai kainuoja – vienam žmogui gali tekti išleisti iki 500 eurų. Jeigu Valstybė ar Saugomų teritorijų tarnyba nori įgyvendinti regioninio parko plėtros tikslus, pirmiausia turi tartis su kiekvienu žmogumi“, – įsitikinęs E. Rinkevičius.
Pritardamas D. Ufarto išsakytoms mintims, jis pabrėžė, kad visa Panemunės teritorija yra turtinga gamtos išteklių – smėlio, žvyro, molio, kreidos telkinių, kurie yra registruoti Lietuvos geologijos tarnyboje.
„Gelgaudiškyje yra daugiau kaip pusė milijono tonų žvyro. Kalbame apie tvarumą, žaliąją ekonomiką, tačiau veždami išteklius šimtus kilometrų tikrai labiau teršiame aplinką. Kadangi visi šie ištekliai patenka į Panemunių regioninio parko teritoriją, praktiškai negalime jais naudotis. Smėlį vežame 120 kilometrų, nors jo ir žvyro turime vos už kelių kilometrų. Dėl to patiriame papildomų išlaidų ir kelis kartus permokame“, – sakė E. Rinkevičius.
Kalbėjęs savivaldybės tarybos narys Tomas Skaizgirys išsakė nuomonę, kad, „žiūrint į Europos šalis, ten ir namai statomi, ir gatvės tiesiamos, o mes patys sau užsineriame kilpą, o pasikeitus valdžiai – ją dar labiau suveržiame. Tuomet tokias pačias sąlygas, kokios taikomos mūsų regionui dėl saugomų teritorijų, reikėtų taikyti ir Vilniui bei Kaunui“.
Ministras šios diskusijos pabaigoje žadėjo, kad Vyriausybei priimant sprendimus dėl mūsų regiono, padarys viską, kas nuo ministerijos priklauso.
Ministro taip pat teirautasi dėl jaunųjų ūkininkų rėmimo lėšų. Susitikimo metu išsakyta ir pastaba dėl, vieno ūkininko nuomone, taikomo dvigubo ūkininkų apmokestinimo nuo pelno.
Po susitikimo savivaldybės posėdžių salėje žemės ūkio ministras apsilankė pas Kriūkų seniūnijos ūkininkus ir Gelgaudiškyje, kur aptarė saugomų teritorijų plėtrą bei dėl jos atsirandančius ūkinės veiklos apribojimus.
Bronius iš Veršių:
