Praėjusį penktadienį į Žemės ūkio ministeriją iškeliavo Šakių ūkininkų, patyrusių žalą dėl rugpjūtį siautėjusios stichijos, sąrašas. Jame – 42 nukentėjusiųjų pavardės, šimtai hektarų išguldytų, sumerktų laukų. „Draugo“ kalbinti ūkininkai ne tik skaičiuoja prarastus derlius – audros padariniai paveikė ir emociškai. „Labai gaila – derlius užaugintas, bet prarastas. Sunku žiūrėti į nuniokotus plotus“, – išgyvena per pačią audrą į savo rapsų laukus skubėjęs ūkininkas Kęstutis Bacevičius.
Paraiškos – iš visų seniūnijų
Po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros, padariusios didelių nuostolių žemės ūkio sektoriui, Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Siekiant įvertinti audros padarinius, savivaldybės rinko duomenis apie nukentėjusius ūkius ir jų patirtą žalą.
Šakių rajono savivaldybė visą informaciją Žemės ūkio ministerijai turėjo pateikti iki rugsėjo 11 d. Iki šios datos ūkininkai galėjo kreiptis į Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyrių dėl patirtos žalos įvertinimo ir teikti paraiškas.
„Kreipėsi 42 pareiškėjai, bendras žuvusių pasėlių plotas – 843 hektarai“, – rajono nuostolius apibendrino Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Asta Laurinaitienė.
Iš ūkininkų pateiktų paraiškų matyti, kad audra neaplenkė nė vienos Šakių rajono seniūnijos. Anot specialistės, „ėjo per visą rajoną“.
Dauguma pateiktų prašymų susiję su nuniokotais pasėliais. Du ūkininkai kreipėsi dėl sunaikinto ar apgadinto turto – krovininio automobilio, nuplėšto pastato stogo ir pažeistos saulės elektrinės.
Kanapės išguldytos, išlaužytos
„Išskirtinai šlapi metai“, – dairydamasis po savo laukus sako Barzdų seniūnijoje ūkininkaujantis Povilas Balevičius.
Audra stipriai aptalžė jo pasėlius, ypač nukentėjo kanapės. Ūkininkas skaičiuoja, kad bendras nuostolis gali siekti 150 tūkst. eurų. Situaciją dar labiau blogina iki šiol pliaupiantys lietūs. Žieminių rapsų laukuose daug užmirkusių vietų, kai kurių plotų išgelbėti jau nebepavyks. Vietomis vanduo net nesusigeria, teka upeliais. Vis sunkiau įvažiuoti į šlapius laukus – jei nenustos lyti, bus sudėtinga pasėti žieminius kviečius.
P. Balevičius – žinomas kanapių augintojas, įvairių jų produktų gamintojas. Šia kultūra jis yra apsodinęs 150 hektarų, daugiau nei trečdalį viso savo ūkio. Šiandien kanapių laukuose – itin liūdnas vaizdas. Vienus plotus audra suniokojo labiau, kitus mažiau, tačiau sveiko neliko nė vieno.
„Išlaužytos, išvartytos, išguldytos... Vėtra net medžius rovė, laužė, ką jau kalbėti apie kanapes. Išbarstytos ir sėklos. Pažeidimai dideli, imant vidurkį, bent pusė derliaus bus sunaikinta“, – sako ūkininkas ir priduria, kad tikrieji žalos mastai išryškės šią savaitę imant derlių.
Tai paveiks ir kanapių produktų gamybą – planuotų kiekių pagaminti nepavyks. Vis dėlto ūkininkas tikisi, kad audros padarytus nuostolius padės kompensuoti šiemet pasėtas didesnis kanapių plotas.
Rapsus audra tiesiog nukūlė
Slavikų ūkininkas Kęstutis Bacevičius savomis akimis matė, ką stichija išdarinėja su jo pasėliais. Per pačią audrą, nepaisydamas stiprių vėjo gūsių, jis skubėjo į rapsų plotus.
„Rapsus tiesiog nukūlė“, – ūkininkas sako tokio vėjo niekada matęs – gūsiai lenkė augalus prie žemės, nešė į laukus medžių šakas.
Šįmet jis iš viso pasėjo 300 ha rapsų. Dalį jų pavyko nusikulti dar prieš rugpjūčio 22 d. audrą, likusius 70 ha – hibridinius, ankštaras sunokinančius vėliau nei kitos veislės, – ketino kulti jau po kviečių ir miežių. Šiuos sėkmingai susivežė į aruodus, imtis rapsų ketino po kelių dienų.
„Su šiais paskutiniais ir nukentėjau. Labai gaila – derlius užaugintas, bet prarastas. Sunku žiūrėti į nuniokotus laukus“, – išgyvena K. Bacevičius.
Širdį jam skauda ne tik dėl derliaus – skaudu matyti ir vėtros išlaužytus senus sodybos ąžuolus.
Nuotraukose – romantika, realybėje – katastrofa
Ūkininkės Daivos Sinkevičiūtės fiksuojami stichijos padariniai sulaukia didelio dėmesio socialiniuose tinkluose. Moteris dalijasi ir romantiškais vaizdais: laukuose susiformavusiose balose plaukiojančios gulbės, saulėlydis apsemtame avižų lauke, kurį ji pavadino geltonąja jūra.
„Esu optimistė, gyvenime stengiuosi pastebėti teigiamas puses. Bet dabartinė padėtis – katastrofiška. Vakar važiavau į Šakius, laukuose – ramybė, tyla, daug kas stovi nekulta, į laukus neįmanoma įvažiuoti. Vyras grįžo iš laukų susinervinęs – traktorius klimpo ir smego, vos kiek, ir būtų neišvažiavęs. Liko nenukulta dešimt hektarų avižų – viskas, jau juos palaidojau. O kur dar įsipareigojimai bankams, terminai, neįmanoma jų laikytis, kaip atlaikyti visą šį spaudimą. Turėtų valdžia kažko imtis“, – susikaupusius skaudulius vardija D. Sinkevičiūtė.
Sudarge 35 m. ūkininkaujanti, šimto hektarų plote įvairias kultūras auginanti moteris sako tokių metų neatsimenanti. Šalia jos valdų driekiasi bendrovės laukai, šįmet juose tyvuliuoja ežerai – to niekada nėra buvę. Melioracijos sistema nepajėgi sugerti tokių gausių kritulių.
„Nufotografavau laukuose numestą, purvuose įkalintą traktorių. Tiek baisiai įklimpęs, kad ištraukti – neįmanoma misija, traukdamas pats įklimpsi. Visas rajonas pilnas tokių vaizdų, kaip kokiame filme“, – tikina ūkininkė.
Ji pati paraišką žalai įvertinti pateikė tik dėl avižų lauko. Sako, kad pačios bėdos – juokas palyginti su kitų ūkininkų. Kolega iš kaimyninės seniūnijos guodėsi praradęs visas lėšas, kurios turėjo būti skirtos šeimos pragyvenimui.
„Viską sukišo derliui gelbėti, atsidūrė finansinėje duobėje. Technika užstrigusi laukuose, bando traukti semdamas vandenį kibirais... Visas pajuodęs nuo streso. Visiems mums dabar labai sunkus metas, tokio dar nebuvo“, – pripažįsta ūkininkė.
Prarasti žirniai ir pupos, dėl bulvių dar nežinia
Benas Kriščiūnas po savo žirnius dabar braido su guminiais batais – vanduo siekia iki pusės blauzdų.
„Apsižiūrėjau, nei įvažiuot, nei nupjaut – visi žirniai sumirkę, suplakti, nubirę“, – ūkininkas teigia praradęs visą 27 hektaruose subrandintą derlių, išgelbėti jo jau nebeįmanoma. Patirtas nuostolis gali siekti ir 10 tūkst. eurų.
Prasta situacija ir kituose plotuose. Sako, bandęs įvažiuoti į pupų lauką, bet kombainas klimpo, permirkusi žemė visiškai neleido jo valdyti, nešė į šalis. Teko gelbėti techniką, du hektarus pupų paliekant likimo valiai.
Ūkininko laukai išmėtyti po įvairias seniūnijas, bet stichija griebė plačiai – žirnius sunaikino Lukšiuose, pupas – Lekėčiuose. Nežinia, kaip bus su bulvėmis, auginamomis Kriūkuose. Gausiai palijus praėjusį savaitgalį, kai kur tarp vagų stovėjo vanduo. Nusikasti pavyko tik prie Nemuno esančius laukus.
„Prisimenu, tokie buvo ir 2016, ir 2017-ieji. Dveji metai iš eilės buvo blogi – liko kviečių nepjautų, skendo, klimpo kombainas. Praėjus dešimtmečiui vėl tas pats“, – skėsteli rankomis ūkininkas.
Vitas iš Šakių:
