Smagu, kad daug renginių. Džiugu. Džiaugiamės laisve. Man asmeniškai tai didelė šventė. Mano vyras tuomet visą savaitę budėjo Aukščiausioje Taryboje. Turbūt ir šiandien daug kas pakartotų tą patį. Aš, mano vyras tai tikrai. Tik gal ne visai tokią laisvę įsivaizdavo tie, kurie ją gynė.

Tai neeilinė diena, tai šventė, prisiminimas. Kas asmeniškai išgyveno, tai asmeninė tragedija. Dėl to, ko mes norime, reikia stengtis kiekvieną dieną. Ar mes tokios laisvės norėjome, nežinau, bet mes nežinome, kaip būtų buvę, jei būtume nesistengę. Norėčiau tikėti, kad ir dabar žmonės pakartotų tą patį. Gal net labiau.