Paskutines dvi savaites Griškabūdis aidėjo nuo kalto garsų. Ne geniai medžio kamienus stuksseno – tai nagingi medžio drožėjai, pagauti kūrybinio įkvėpimo, kūrė įstabias medžio skulptūras, gamino kelrodes, drožinėjo verpstes. Šis tautodailininkų pleneras užbaigė ES lėšomis finansuotas Griškabūdžio bendruomenės centro projekto „Griškabūdžio vasara“ veiklas.

 

Praėjusių metų balandžio 1 dieną pradėto įgyvendinti projekto „Griškabūdžio vasara“ tikslas – skatinti griškabūdiečius dalyvauti visuomeninėje veikloje, rengiant įvairius sportinius, meninius ir saviveiklinius renginius, domėtis etnine kultūra, puoselėti senąsias ir kurti naujas bendruomenės tradicijas, gražinti miestelį įvairiais meno dirbiniais.

Projekte įgyvendinta gausybė skirtingų veiklų. Tai ir tradicinis kasmetinis „3x3“ krepšinio turnyras, kuriame  dalyvavo net 38 įvairaus amžiaus komandos ir gausus žiūrovų būrys, ir jau dešimtąjį kartą Rygiškiuose organizuota Klėties teatro šventė, ir kanklininkų stovykla, ir  visiems gerai žinomos Griškabūdžio „Oninės“, ir tapytojų pleneras, kurio darbai papuošė miestelio erdves.

Projekto finišas – medžio drožėjų pleneras, kuriame visuomeniniais pagrindais mielai sutiko dalyvauti prieš septynetą metų mūsų krašte šaknis įleidęs garsus tautodailininkas Audrius Kaukas, prieš Vėlines ąžuoliniais koplytstulpiais papuošęs įėjimo į kapinių teritoriją didžiuosius ir mažuosius vartus, ne ką mažiau žinomi medžio drožėjai Benas Jurkšaitis, Eirimas Martūnas, Vytautas Butkevičius, Albinas Pušinaitis bei Griškabūdžio gimnazijos mokytojas Romanas Laurinaitis ir jo mokiniai.

Kadangi sugrįžtant prie senųjų tradicijų, Lietuvoje  vis populiaresni pakelės kryžiai ir Rūpintojėliai, nuspręsta plenere išdrožti net dvi skulptūras – mažą ir didelę. A.Kaukas ėmėsi kurti didelę Rūpintojėlio skulptūrą, E.Martūnas apsistojo ties mažąja. Nepaisant to, abu darbai neįtikėtinai įdomūs ir unikalūs. Jau nuspręsta, kad didžioji skulptūra papuoš miestelio „Prisiminimų parką“, kurį rengiamasi įkurti ten, kur baigiančių mokyklą moksleivių kartos tradiciškai pasodina po ąžuoliuką. Mažosios – vieta kol kas nenumatyta, bet medžio drožėjas tikisi, kad ir ji ras vietą kurioje nors miestelio erdvėje.

Pasak projekto vadovės – Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkės Janinos Abromaitienės, kiekviena idėja turi turėti savo tikslą.  „Drožėjų pleneras prasidėjo nuo minties atnaujinti kelrodžius į žymaus lietuvių kalbininko ir visuomenininko Jono Jablonskio tėviškę, - pasakojo J.Abromaitienė. – Atvykę turistai klajoja po laukus ir neranda. Dabar kelią į kalbininko tėviškę rodys meniški kelrodžiai. Vieną drožia Vytautas Butkevičius, kitą – atnaujins ir prie kalvio darbo priderins mokytojas R. Laurinaitis ir jo mokiniai.“

Be dvasinių vertybių, įgyvendinant projektą bendruomenė įsigijo ir materialaus turto – 30 biuro kėdžių, skaitmeninį foto aparatą, benzopjūklą ir kitokių įrankių bei priemonių, reikalingų plenero dalyviams. Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkė tikisi, kad projektas padės į visuomeninę veiklą įtraukti naujų žmonių, išlaikyti ir puoselėti senąsias tradicijas, ieškoti naujų idėjų ir formų, kurios užtikrintų projekto tęstinumą.