Lietuvių tautos išlikimas svarbus ir mūsų, ir ateities kartoms

knyga grigasLapkričio 12 dieną  Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje buvo pristatyta  profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro, Lietuvos Mokslų akademijos nario emerito, Lietuvoje gerai žinomo sociologo, filosofo ir tautotyrininko  Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“.
 
Nuotr. „Versmės“ leidyklos direktorius P. Jonušas, iš Lukšių krašto kilęs habilituotas mokslų daktaras J. Mureika ir profesorius R. Grigas (iš kairės į dešinę) knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatyme pabrėžė, kokia svarbi tautos išlikimui dvasinė kultūra.
 
Renginyje dalyvavo ne tik pats knygos autorius, bet  ir filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras  Juozas Sigitas Mureika bei „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, gimnazistams atvežęs nemažą krepšį įdomių knygų.

Popietę pradėjęs Lukšių Vinco Grybo gimnazijos istorijos mokytojas Darius Jakavičius, remdamasis garsiais filosofais, kalbėjo apie Lietuvių tautos išlikimą, tautinį įsipareigojimą ir ištikimybę savo kalbai, kultūrai, istorijai. Tačiau, anot mokytojo, pagrindinė tautos išlikimo sąlyga yra žmoniškumas ir tolerancija.

Savo įžvalgomis apie lietuvių tautos praeitį, dabartį ir ateitį pasidalijo gimnazistės Viktorija Pavalkytė, Evelina Budrytė ir Austėja Bernotavičiūtė. Jų teigimu, jauni žmonės dažnai girdi, kad jie nevertina to, už ką taip sunkiai kovojo praeities kartos, tačiau nereikia dairytis į praeitį - ir mūsų XXI amžiuje gausu šviesuolių, intelektualų, kurie galėtų būti dvasiniu pavyzdžiu.

Gimnazistai susidomėję klausėsi įdomaus knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ autoriaus pasakojimo apie skaudžią Lietuvos praeitį,  piliakalnių atsiradimą, jų likimą, tradicijų, tautiškumo bei pilietiškumo išsaugojimą. Pasirodo, tūkstančiai VII – VIII amžiuje atsiradusių piliakalnių buvo bendruomenių šventyklos, kurias sunaikino krikščionybė. Pasak profesoriaus, senoji religija buvo iškilesnė nei naujoji, nes ji pripažino Aukščiausiąjį Sutvėrėją – Protą, be kurio žmogus tampa dvasiškai neįgalus, civilizacija praranda savo egzistencinį prasmingumą.

R. Grigas baiminosi, kad Lietuvos neištiktų Prūsijos, kurios žemės šiandien priklauso Rusijos Federacijos sričiai, likimas. Kita vertus, jei išliks tik Lietuvos vardas, bet nebebus dvasinės kultūros – nebeliks autoriteto, į kurį būtų galima atsiremti.  Mat didžiausias gyvenimo lobis – protėvių kultūra ir jų dvasia, kurią turime išsaugoti ne tik ateities kartoms, bet ir Pasauliui.

Įgudusia mokslininko ir rašytojo ranka parašytoje knygoje gausu ne tik skaitytojo smalsumą žadinančios informacijos. Dėmesį patraukia puikiai valdoma gilios ir emocionalios minties intriga. Tai knyga, skatinanti ne tik mąstyti apie lietuvių tautą ir ją supantį pasaulį. Ji tarsi gyvybės eliksyras, padedantis lietuviams vertinti ne tik savo, bet ir kitų elgesį, ypač tų, kurie turi daugiau galių ir įtakos.

Visi knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ egzemplioriai, kuriuos į pristatymą atvežė jos autorius, netrukus buvo išpirkti. Jų net pritrūko. Tai rodo, kad lukšiečiai gimnazistai neabejingi savo tautos išlikimui.

 „Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate prezidento rinkimų rezultatus?

klausimelis 05 14Virginijus iš Branduoliškių:

Rinkimuose dalyvavau. Balsavau namuose. Man svarbu, kurį prezidentą išsirinksim. Tegul būna tas pats prezidentas. Bet patinka ir Žemaitaitis. Nes žmones palaiko. Tik nesupratau, kaip reikia balsuoti dėl to referendumo. Kažkaip nesusigaudžiau. Tai nieko biuletenyje ir nežymėjau. Balsuosiu ir antrame ture. 

klausimelis 05 14 2

Kristina iš Miknaičių:

Aišku, balsavau. Šiaip patenkinta rezultatais. Man Nausėda – toks žmogus kaip žmogus. Nemanyčiau, kad Šimonytė tikrai įeitų į tą frontą. Aš už Nausėdą, nors prie širdies ir Žemaitaitis. Daug žadantis. O kad atsisakė Seimo nario mandato, manau, turėjo savo priežasčių. Aišku, būtų buvęs nekaltas, būtų nereikėję trauktis. Kiti kandidatai – visi kytri, daug žada, bet nieko nedaro.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.