Zyplių dvaro menės lubas puošia kabantys šiaudiniai sodai, kuriuos sukūrė tautodailininkė Saulena Valatkaitienė. Sausio 18 d. į dvarą gausiai susirinkę tautodailininkai, Saulenos kolegos, draugai ir artimieji sveikino ne tik parodos atidarymo, bet ir gražaus jubiliejaus proga.

Ši paroda Zyplių dvare netradicinė, nes dažniau tenka žiūrėti ne į priekį, o galvą pakreipus žvelgti į palubėje kabančius sodus. Čia žvilgsnį prikausto rombo, kūgio ir kitų formų sodai, ant kurių supasi paukšteliai, spinduliuoja žvaigždutės, kai kur nutįsta šiaudų atraižėlių kutai.

Kas yra kabantys sodai? Sodai turėjo ritualinę, apeiginę ir paprotinę reikšmę. Jie kaupia kosminę energiją ir ją atiduoda sėdintiesiems po sodais. Todėl jie dažnai buvo kabinami virš stalo, kur susirenka visa šeima, arba virš kūdikio lopšio.

Šiaudinių sodų rišimu griškabūdietė S. Valatkaitienė susidomėjo prieš du dešimtmečius. Tautodailininkė sako, kad kiekvienas suvertas naujas kūrinys pažadindavo norą sukurti kitą. Kiek jų yra padariusi – šiandien Saulenai nelengva atsakyti – iš pradžių sako juos skaičiavusi, gal norėjo pasiekti kokį rekordą. Vėliau tai tapo nebesvarbu. Po kelerių metų rišti sodus ėmė sesuo Jūratė, tai virto gražia giminės tradicija – šia meno rūšimi „susirgo“ ir dukra Viktorija, dukterėčia Agnė.

Be šio pomėgio, Saulena dirba chemijos ir technologijų mokytoja Lekėčių mokykloje-daugiafunkciame centre ir Jankų pagrindinėje mokykloje. Praktiniuose sodų gaminimo seminaruose, kuriuos veda mokyklose, bendruomenėse, ji moko ir kitus prisiliesti prie rugio šiaudo ir sukurti savo pirmąjį sodą. Beje, Saulena randa laiko ir kitiems pomėgiams – dalyvauja Sintautų kultūros centro šokių kolektyvo „Sintuola“ veikloje, vadovauja Paluobių daugiafunkcio centro šokių kolektyvui, randa laisvo laiko užsėsti ant dviračio ir su šeima ir draugais minti Lietuvos keliais ir keleliais. Daugelyje sričių save jau spėjusi išbandyti moteris nesustoja – ji šiai parodai prinėrė dar ir riešinių.

S. Valatkaitienė kasmetinių kūrybinių plenerų Zyplių dvare dalyvė, pasak jų organizatoriaus, Lukšių seniūno Vido Cikanos, užsukę Zyplių dvaro lankytojai dažniausiai akis kelia į palubes pasigrožėti seserų Saulenos ir Jūratės nuostabiais sodais.

„Saulena kartu su kitais tautodailininkais važiuoja į parodas, visur suspėja, visiems gerą žodį pasako“, – sako V. Cikana. Surengta nemažai S. Valatkaitienės parodų Lietuvoje ir už jos ribų: Zanavykų krašto muziejuje, Zyplių dvare, Tautodailininkų sąjungos salone Vilniuje, Lietuvių dailės muziejuje Lemonte (JAV) ir kitur.

Gausus būrys draugų, tautodailininkų, sveikindami Sauleną parodos ir gimtadienio proga, linkėjo, kad nepavargtų darbščios rankos kurti sodus, kad ji šokėjos laikysena ir toliau keliautų per gyvenimą. Atvykę kolegos mokytojai iš Jankų dėkojo, kad Saulena sodų gaminimo paslaptimis dalijasi su mokiniais, jų žodžiais, mokiniai Sauleną vadina – „šiaudų mokytoja “. Griškabūdžio bibliotekininkė Daiva Žemaitienė dėkojo, kad Saulena randa laiko paskaityti ir poeziją. Atėjusios pasveikinti draugės Sauleną vadino tiesiog „vitaminuku akims, sąnariams ir širdelei“. Sveikindama tautodailininkų vardu  Eglė Kurcikevičienė pasakojo, kad Zyplių dvare su jais kurdama Saulena ne tik tobulėjo, bet čia užaugino ir savo dukrą Viktoriją, perėmusią sodų rišimo tradiciją.

Išklausiusi gausybę sveikinimų Saulena net susigraudino, dėkojo atėjusiems ir teiravosi visų, ar nenusivylė paroda, ar supranta, ką ji savo kūryba nori pasakyti.

„Pagalvojau, kad tikrai kažkoks stebuklas. Tą šiaudą išgelbsčiu nuo kombaino... ir tarsi pratęsiu šiaudo gyvenimą. Jūs mane apsvaiginote gražiais apibūdinimais, man atrodo, kad nesu aš tobula, nes ir aš daug ko nespėju padaryti“, – nedaugžodžiavo Saulena ir pridūrė, kad sodai šiai parodai suverti per pastarąjį mėnesį.

 „Darbai tikrai švieži ir gerą energiją skleidžia. Juk pakyboję kelerius metus dulkes sugeria, vorai juose apsigyvena“, – pašmaikštavo sodų kūrėja ir padėkojo Lukšių kultūros centro parodų kuratorei Rimai Bakienei, kurios paraginta ir surengė šią parodą.

„Laimė yra kurti. Jei galime kažką daryti, tai kurkime, ne savyje tą norą laikykime, o savo kūryba kitiems šilumą dovanokime“, – sakė S.Valatkaitienė.

Sodai išties magiški, parodos atidarymo metu kai kurie sukosi, judėjo. Sakoma, kad žmonės su gera energija susirinko, tačiau Remigijus Poderis, kartu su girėniškiais muzikantais Mindaugu Lenkčiu ir Jonu Sakalausku dovanojęs nuostabių dainų pynę, šypsojosi ir tvirtino, kad sodai sukasi nuo muzikos.

Šią parodą aplankius taip ir norisi virš stalo, energiją tausojančios lemputės vietoje, pasikabinti naują energijos šaltinį – sodą.