Savaitgalį paminėtos Šakių krašto šviesuolio, mokytojo, rajono Kalbos dienų organizatoriaus, Šakių rajono garbės piliečio Jono Augustaičio 100-osios gimimo metinės. Mokytojas šį pasaulį paliko 2010-aisiais. Gausiai Šakių viešojoje bibliotekoje susirinkę jo mokiniai ir kolegos, lietuviško žodžio puoselėtojai, artimieji prisiminė mokytojo nueitą kelią.

Ačiū auklėtojui

J. Augustaičio gyvenimo kelias prasidėjo 1919 metų vasario 14 d. Kiaulupių kaime, Sintautų Valsčiuje Juozo ir Magdalenos Augustaičių šeimoje. Baigęs Sintautų pradinę mokyklą jis įstojo į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, ją baigęs 1938–1942 m. Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose studijavo lituanistiką. 1942 m. sugrįžo į Šakius ir gimnazijoje pradėjo dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju.

Buvęs mokinys Edmas Malskis sakė, kad kiekviename žingsnyje iš J. Augustaičio sklido šviesa. J. Augustaitis buvo Šakių vidurinės mokyklos 43-ios abiturientų laidos, kurioje mokėsi E. Malskis, auklėtojas. Pedagogo kelią pasirinkęs E. Malskis pasakojo, kad jiems dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą J. Augustaitis pradėjo 11-oje klasėje, būdamas 48-erių. E. Malskis perskaitė ir kitų bendraklasių atsiminimus apie auklėtoją. Jūratė iš Druskininkų rašo: „Mus suvaldyti lengva tikrai nebuvo, bet viską įveikdavo auklėtojo ramybė ir kantrybė“; Nijolė iš Vilkaviškio: „Labai vertinu auklėtojo lituanistinį profesionalumą, jis buvo viena iš paskatų pasirinkti tokį pat kelią“; Julius iš Vilniaus: „Auklėtojas neslopino mūsų jaunatviškų polėkių, racionalus protas diktavo neaiškinti, kaip turėtume gyventi. Suprato mūsų daromas klaidas, užtarė baramus, nemokėjo pykti.“ E. Malskis sakė, kad auklėtojo pėdomis pasekė ir pedagogo kelią pasirinko 10 bendraklasių.

„Šiandien noriu auklėtojui pasakyti ačiū. Kad gėris, grožis, tiesa ir teisingumas ėjo iš jūsų lūpų į mūsų širdis. Kad ramiai ir kantriai vedėte per gimtosios kalbos paslaptis. Mokėte tesėti žodį, pabaigti darbą, rimties, susikaupimo, garbės. Jūsų pamatuotas reiklumas visada derėjo su pagarba, neprasilenkė su humaniškumu“, – kalbėjo E. Malskis.

Pagarba gimtajai kalbai

Svarbi J. Augustaičio veiklos sritis buvo kalbos duomenų rinkimas Didžiajam lietuvių kalbos ir  Zanavykų šnektos žodynui. Jis knygų „Įkalinta jaunystė“, „Žiburiečiai svetimoje padangėje“ bendraautorius, buvo laikraščio „Zanavykas“ leidybinės grupės narys, laikraščio „Draugas“ skyrelio „Mūsų kalba“ bendradarbis, aktyvus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvis – 1988 m. rugsėjo 25 d. Sąjūdžio mitinge Šakiuose pirmą kartą paragino grąžinti senuosius gatvių, kaimų, gyvenviečių vardus.

Pirmoji Šakių rajone Kalbos diena, J. Augustaičio iniciatyva suorganizuota 1973 m., tapo gražia tradicija.

Paminėjime dalyvavusi kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Kudirkaitė-Čepaitienė sakė, kad ji su J. Augustaičiu ir susipažino per Kalbos dieną 1973 m., kuomet su prof. Juozu Pikčilingiu teko bristi per nenušienautas pievas iki Jono Jablonskio tėvų sodybvietės Kubilėlių kaime.

„Mane stebino dviejų didelių vyrų – prof. J. Pikčilingio ir mokytojo J. Augustaičio – toks tikras bendravimas. Negalėjai suprasti, katras kurio mokytojas, katras kurį labiau gerbia“, – kalbėjo G. Čepaitienė.

Besidarbuojančio kalbos ir kultūros baruose J. Augustaičio veikla buvo įvertinta ne kartą: 2004m. J. Augustaitis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, 2005 m. – Jono Jablonskio premija, Šakių rajono savivaldybės nominacija „Aitvaras“, 2009 m. mokytojui suteiktas Šakių miesto Garbės piliečio vardas.

Tačiau J. Augustaitis 1998 m. išleistoje autobiografinėje knygoje „Gyvenimo keliu“ apie save rašo gana kukliai: „Pilkas, siaurutis mano gyvenimo kelelis. Bet, sakyčiau, tiesus. Saugojo mane Dievulis nuo nusikaltimų, didesnių nuodėmių. Laimingas esu šiandien. Nebijau, nors ir visus mano darbus, pasielgimus parodytų žmonių akivaizdoje.“

Šakietė, ilgametė pedagogė, jo kolegė Onutė Jasinskienė taip apibūdino mokytoją: „Santūrumas, orumas, tolerancija. Aš nemačiau jo nei supykusio, nei kokį anekdotą pasakojančio. Tačiau be galo žmogiškas, šilta asmenybė.“

Vardinė Jono Augustaičio statutėlė

Prof. Juozas Pikčilingis apie savo bendražygį J. Augustaitį yra sakęs – „Tikras priveizėtojas tėviškos kalbos...“ Kitas bendražygis, mūsų kraštietis, kalbininkas, filologijos mokslų daktaras Arvydas Vidžiūnas pasidžiaugė, kad Kalbos dieną šakiečiai atkėlė į žiemą: „Per Jono Augustaičio gimtadienį kožną metą galėtume padaryti kokį Kalbos dienos atspindį.“

„Kai skaitai, kokioje jis aplinkoje buvo: sutinka vyskupus Mečislovą Reinį ir Justiną Staugaitį, bendrauja su Krėve, Putinu ir kitais, kurie kūrė lietuvių literatūros mokslą. Jo aplinkoje buvo kuriami visi Lietuvos valstybės pamatai“, – kalbėjo A. Vidžiūnas.
J. Augustaitis kartu su žmona Irena išaugino du sūnus, Arūną ir Vykintą. Kultūrinė gija Augustaičių giminėje nenutrūko, jo anūkė Jurga Augustaitytė senelio atminimui surengė tapybos darbų parodą, kuri po prisiminimų popietės buvo atidaryta bibliotekos Žiemos sodo galerijoje.

„Senelį labai mylėjom ir aš, ir mano sesuo Ieva. Jis buvo tylus, bet labai principingas. Visuomet vesdavosi pas bitutes, obuolių rinkti, pataisydavo, kai raidės o neištardavau. O kai išlydėdavo į Vilnių, primindavo, kad svarbiausia yra būti geru žmogumi“, – pasakojo anūkė Jurga.

Šiais metais Šakių viešoji biblioteka, įamžindama J. Augustaičio atminimą, įsteigė vardinę statulėlę (mecenatas Algis Augustaitis). Vardinė J. Augustaičio statulėlė – už nuoširdžią, kruopščią veiklą puoselėjant gimtąją kalbą, ugdant patriotizmą, statant dvasinius ir materialius paminklus tautinės tapatybės simboliui – žodžiui – buvo įteikta ilgametei rajono Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjai Augenijai Julei Kasparevičienei. Dėkodama A. J. Kasparevičienė prasitarė, kad ir šiemet Kalbos diena bus surengta ir vyks birželio 15 d. Griškabūdyje, o prisimindama bendravimą su J. Augustaičiu pabrėžė, kad jis buvo tarsi ryšininkas tarp jaunimo ir mūsų krašto šviesuolių, tokių kaip prof. Angelė Vyšniauskaitė, choreografas Juozas Lingys.

Prisiminimus apie J. Augustaitį gražiai papildė Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“, Briedžių moterų ansamblis „Gija“ (vad. Asta Grigaitienė), filmo kadrai, kuriuos išsaugojo Gediminas Jokūbaitis ir Gintautas Lenkas.