Sekmadienį Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios parapijiečiai į šv. Mišias rinkosi su gėlėmis. Jų mylimam klebonui Vytautui Mazirskui ši diena buvo ypatinga – jis minėjo savo 40-ąjį gimtadienį ir 15-os metų kunigystės sukaktį. Per šešerius tarnystės metus Griškabūdyje jis taip susidraugavo su parapijiečiais, kad žmonės jį pradėjo vadinti tiesiog kunigu Vytuku.

Šv. Mišias tądien klebonas pradėjo nuo padėkos Dievui. Už savo gyvenimą, už savo šeimą – tėtę, sesę, brolį, mirusią mamą, už žmones, su kuriais teko susitikti ir su kuriais bendrauja iki šiol, už kunigystę, kuri jam buvo duota kaip dovana, už tai, kad šias ypatingas progas gali švęsti Griškabūdyje ir Barzduose.

„Ši Eucharistija yra puiki patirtis dėkoti ir už gyvybę, ir už kunigystę. Vos pradėjęs eiti dvasininko keliu vienoje parapijoje Marijampolėje tarnavau su kunigu, kuris paklaustas: „Kaip tau sekasi?“, atsakydavo: „Turiu kuo skųstis...“, tačiau aš ne skųstis jums noriu, o dėkoti Dievui, kuris labai mane myli“, – kreipėsi į savo parapijiečius klebonas, teigdamas, kad žmonėms galbūt būtų įdomiau išgirsti, kokios intrigos, pykčiai, tarpusavio nepasitikėjimas ar neišsipildę lūkesčiai nutiko kunigo gyvenime, tačiau „jei blogoji gyvenimo patirtis ir ištiko, tai su tokiais Jėzus sėdi prie vieno stalo ir valgo su jais, mat teisieji su Jėzumi nesusikalba, o nusidėjėliams tai pavyksta“.

Kunigas V. Mazirskas pasidžiaugė, kad šiandien šv. Mišiose dalyvauja jo tėtis, sesuo ir brolis, per kuriuos Dievas rodo jam daug meilės, nes pirmiausiai šeimoje būname išugdyti, suformuoti, mylimi ir, deja, atstumti ar sužeisti. Dvasininkas pasidžiaugė, kad jam labai pasisekė, nes jausti šeimoje, kad esi mylimas, svarbus, laukiamas, būti sūnumi ir broliu yra didelė Dievo malonė.

Klebonas prisiminė, kad vienoje vasaros stovykloje į el. paštą atėjo laiškas, kuriame buvo parašyta: „Vadove Vytukai, jūs visai nestoras, jūs tik turite didelę širdį...“ Pasak kunigo, belieka tik su tuo sutikti, nes negera žmogui būti vienam. Jis prisipažino, kad nuo mažens norėjo turėti draugų ir visada jų turėjo.

„Būna, kad žmonės pasipiktina Dievu, bažnyčia, tikėjimu, o aš per šiuos dalykus atradau savo draugus. Buvo daug įvairių etapų mano gyvenime ir šiandien iš jų bažnyčioje matau po vieną bičiulį ar kelis. Tiek aš, tiek ir jūs, vis dar augame draugystėje, – teigė dvasininkas. – Draugystė leido suprasti, jog jei ir esame netobuli, bet mylime vieni kitus, pajuntame saugumą, kai vienas kitą apsikabiname, o kiek jautrių kalbų, o kartais jautrios tylos nutinka susėdus prie vieno bendro stalo. Tai dar viena malonė.“

Pasak kunigo, jis jaučia, kad „nuo lopšio iki dabar už jį yra meldžiamasi ir šis žinojimas jam neleidžia atsipalaiduoti, kad gali gyventi taip, kaip nori, nes neva besimeldžiantys už jį išmels, kad jį globotų, kad saugotų, kad pasigailėtų“.

„Malda už mane man atneša svarbią žinią, kad apie mane pagalvojo, kad aš kažkam rūpiu, kad kažką praturtinau savo dėmesiu, laiko skyrimu“, – kalbėjo klebonas, teigdamas, kad per paskutiniuosius 15 metų jis jaučia, kad didelė už jį besimeldžiančiųjų dalis yra parapijiečiai iš Kalvarijos ir Alytaus, o jau šešti metai – ir iš Griškabūdžio bei Barzdų.

„Už šiandieninių skaičių 40 ir 15 gyvena žmogus, kartu su jumis šiose šv. Mišiose taręs: „Viešpatie, pasigailėk!“, nusidėjėlis, vienas iš jūsų, – neslėpė V. Mazirskas, pripažindamas, kad pagunda įtikti žmonėms visada greta, bet per apaštalą Petrą esame pamokomi, kad Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių. – Per Dievo žodį mes girdime padrąsinimą – nebijoti būti netobuliems, nebijoti neįtikti žmonėms, nebijoti kritikos, nebijoti pasiteisinti, užstrigti... Aš ir jūs dar turime laiko suvokti, kad tik Dievas iškrapštys mus iš bet kur, jei tik jam leisim.“

Asmeninės 40-ojo kunigo gimtadienio šventės ir 15-os kunigystės metų proga V. Mazirską pasveikinti bažnyčioje nusidriekė ilga žmonių eilė. Už galimybę jautriai praleisti laiką šv. Mišių aukoje klebonui dėkojo rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, perdavęs kunigui savivaldybės sveikinimą. Festivalio „Beatričės vasaros“ organizatorių ir visų menininkų, muzikantų, dainininkų vardu su ypatinga diena dvasininką sveikino Augenija Kasparevičienė, dėkodama už galimybę patirti šios bažnyčios aurą ir dvasią, patirti kunigo gerumą ir šilumą bei išskirtinį požiūrį į dvasinį ugdymą ir meną.

Dievo palaimos, stiprios sveikatos, stiprybės ir kantrybės V. Mazirskui linkėjo Griškabūdžio miestelio ir gimnazijos bendruomenės, kultūros centro darbuotojai, Degutinės kaimo ir Bliuviškių bendruomenių žmonės, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, Šakių šeimos dekanato centro vadovas, gydytojas Vaidas Balčiūnas, „Novos“ ansamblio saviveiklininkai, buvę parapijiečiai iš Alytaus, draugai, pažįstami, artimieji.

Bažnyčios choras ir visi susirinkusieji sugiedojo klebonui „Ilgiausių metų“, o apkabinti ir padėkoti už šviesą, jautrų kelią į žmonių širdis vis dar lūkuriavo nemažas būrys parapijiečių. Ir kiekvienam dvasininkas nepritrūko dėmesio, gero žodžio, padrąsinimo nebijoti dalintis.