Vinco Kudirkos muziejaus muziejininkai kviečia į virtualią ekskursiją „Tautiškos giesmės“ autoriaus Vinco Kudirkos takais Kudirkos Naumiestyje.

Šios ekskursijos sumanytoja, Vinco Kudirkos muziejaus edukatorė Vaida Janulevičiūtė pasakojimą pradeda nuo Kudirkos Naumiesčio miesto atsiradimo. 1639 m. čia buvo įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. gavo Magdeburgo teises ir herbą. Pasak ekskursiją vedančios muziejininkės, jame vaizduojama auksinio elnio galva, 1900 m. miestas vadinamas Naumiesčiu, o kiti šaltiniai miestą vadina Vladislavovu iki pat 1917m. Tik 1934m. suteiktas dabartinis pavadinimas.

Kudirkos Naumiestis glaudžiai siejamas su „Tautiškos giesmės“ autoriumi V. Kudirka, išlikusiose fotografijose matyti namas, kuriame  jis gyveno, ir vaizdas, atsivėręs pro daktaro langą – miesto turgaus aikštė.

„Paskutinieji penkeri V. Kudirkos metai Kudirkos Naumiestyje buvo vieni kūrybingiausių ir kryptingiausių jo veikloje. Gyvendamas čia jis redagavo „Varpą“, parengė ir išleido lietuviškų dainų rinkinį „Kanklės“, vertė dramas, sudarė ir išleido savo eilėraščių rinkinį „Laisvos valandos“, – pasakoja V. Janulevičiūtė.

Ekskursiją ji tęsia prie dar vieno svarbaus V. Kudirkai objekto – Širvintos tilto, kuris XIX a. pabaigoje vedė į Prūsijoje esantį Širvintos miestelį. Šiuo tiltu V. Kudirkos rankraščiai keliaudavo į Širvintos miestelį, pasiekdavo Tilžę, o atspausdintas „Varpas“ per šį tiltą sugrįždavo į Lietuvą.

Kudirkos Naumiestis – Lietuvos himno gimtinė. 1898 m., artėjant „Varpo“ laikraščio dešimtmečiui, V. Kudirka, norėdamas pažymėti šią sukaktį, šeštajame numeryje išspausdino „Tautišką giesmę“.

„Įdomu tai, kad pirmą kartą „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota Sankt Peterburge, 1899 m. lapkričio 13 d. koncerte, skirtame lietuviams studentams šelpti, likus trims dienoms iki V. Kudirkos mirties. O plačiausiai išgarsinta Didžiajame Vilniaus Seime 1905 m., pamažu virsdama Lietuvos himnu“, – pasakoja ekskursijos vadovė.

Virtualiai aplankyti galima ir vietą, kur V. Kudirka praleido paskutines savo gyvenimas valandas. Visai prie pat V. Kudirkos gyvenamosios vietos dabar yra Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, kuri prisidėjo prie V. Kudirkos atminimo įamžinimo: 1971 m. tuometinio mokyklos direktoriaus Antano Šuoliūno iniciatyva prie mokyklos buvo pastatytas paminklinis akmuo, žymintis paskutinę daktaro gyventą vietą. Paminklinis akmuo buvo pakeistas 2008 m.

Virtualiai kviečiama aplankyti ir V. Kudirkos kapą – didžiojo varpininko gyvybė užgeso 1899 m. lapkričio 16 d., daktaras buvo palaidotas Meištų kapinėse, laidotuvėse dalyvavo tik nedidelė dalis artimųjų ir jie buvo stebimi žandarų. Praėjus trejiems metams, V. Kudirkos bendražygiai pasirūpino pastatyti paminklą.

„Paminklas vaizduoja  ąžuolą nulaužtu kamienu – tai simbolis, vaizduojantis trumpą, bet prasmingą Kudirkos gyvenimą. Ant paminklo buvo iškalti „Tautiškos giesmės“ žodžiai, kurie vietinio žandarų viršininko paliepimu buvo iškapoti. Tik 1990 m. naumiestiečio Romo Treiderio dėka prie paminklo buvo pastatyta akmeninė lentelė su „Tautiškos giesmės“ žodžiais“, – pasakojama virtualios ekskursijos metu.

Toliau kalbama apie V. Kudirkos vardo pradžios mokyklą, keliaujama prie svarbiausio Kudirkos Naumiesčio miesto objekto – V. Kudirkos paminklo. Iš pradžių galvota statyti kuklų, bronzinį V. Kudirkos biustą, buvo pasirinktas skulptorius Vincas Grybas. Tačiau neaiškiomis aplinkybėmis, vežant biustą, šis sudužo. Tuomet V. Grybas pasiūlė sukurti V. Kudirkos skulptūrą, paminklas buvo atidengtas 1934 m. birželio 10 d., iškilmėse dalyvavo tuometinis prezidentas Antanas Smetona, ministrai, daktaro bendražygis Aleksandras Grinius.

Virtualios ekskursijos metu galima sužinoti apie paminklo užraše įsivėlusią klaidą, apie tai, kokius išbandymus paminklui teko atlaikyti sovietmečiu, galima išgirsti V. Kudirkos tilto istoriją bei pasivaikščioti po Vinco Kudirkos muziejų, kurio statybos buvo pradėtos 1993 m., o ištakos – mokytojų Elenos Alkimavičienės ir Natalijos Manikienės mokykloje įkurtas muziejus.

Už pateiktą medžiagą muziejininkai dėkoja Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokytojai Gražinai Žemaitienei bei žada ir daugiau tokių virtualių ekskursijų.