Čekauskų etnografijos muziejuje Lekėčiuose pristatytas dokumentinis filmas „Skiedrinės stogdengystės tradicijos“. Šios idėjos sumanytojas – muziejaus įkūrėjas, skiedrinės stogdengystės tradicijos puoselėtojas Gintas Čekauskas.

 

Pasak G. Čekausko, siekiant skiedrinę stogdengystę įtraukti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, viena iš sąlygų ir buvo filmo apie šią nykstančią tradiciją sukūrimas.

Stogdengystės amatas tiesiogiai susijęs su dailidystės amatu. Baigus remti gegnes ir iškėlus pabaigtuvių vainiką, namo šeimininkai ieškodavo stogdengių. Viena iš stogų dangų yra medis. Mediniai stogai Lietuvoje yra žinomi nuo seno. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1604m. Karaliaučiuje išleistoje instrukcijoje.

Tiesa, ši tradicija prigijo ne visuose regionuose. Sūduvoje plito molinės čerpės, nes čia pirmiausiai ėmė stigti medienos, o aplink buvo dideli klodai gero molio. Tad pasiskolinę reikiamas formas ūkininkai patys nesunkiai galėjo pasidaryti čerpes.

„Šakių rajone yra keletas kaimo turizmo sodybų, tarp jų ir Suvalkiečio sodyba, kurių stogai uždengti skiedromis. Skiedromis buvo dengiami ne tik gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogai, bet ir koplyčios. Kaip pavyzdys – Antanavo koplyčia“, – pasakojo G. Čekauskas.

Filmo kūrime dalyvavę skiedrininkai demonstravo, kaip su skiedrų gaminimo staklėm skiedras galima drožti, o G. Čekauskas rodė, kaip skiedromis dengiamas stogas, kiti meistrai – stogų dengimą skiedromis naudojant kabes.

„Skiedrų danga – ne tik ekologiška, bet lyg gyvas kvėpuojantis organizmas. Kitas privalumas, kad ilgainiui lentelės ir malksnos  įgauna tvirtumo. Gerai mūsų įrengti skiedrų stogai išsilaiko 40 metų ir ilgiau“, – skiedrų stogų privalumus vardija muziejaus šeimininkas.

Čekauskų muziejuje saugomos XIX a. pab.–XX a. pr. naudotos rankinės skiedrų gaminimo staklės. Tokios staklės išlikusios tik čia ir Rumšiškių liaudies buities muziejuje. G. Čekauskas pasakojo, kad skiedrų staklės yra autentiškos, parvykusios iš Varėnos rajono, Ūtos kaimo, ir, aišku, prikeltos naujam gyvenimui. Jomis gaminamos skiedros yra sertifikuotos, turinčios A kategorijos tautinio paveldo sertifikatą.

Pasak G. Čekausko, Lietuvoje skiedrinės stogdengystės tradicija yra nykstanti. Lietuvoje nėra daug skiedrų gamintojų ir stogdengių, juos galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.

Muziejaus lankytojams G. Čekauskas mielai veda edukacijas apie tradicinę skiedrinę stogdengystę, taip pat stakles ir senąjį amatą pristato įvairiuose renginiuose bei šventėse.

„Draugo“ inf.