Gintarė MARTINAITIENĖ

Profesionalus skulptorius Kęstutis Dovydaitis ketvirtadienį pakvietė į pirmąją trijų valandų, tris metus ruoštą ir trečią valandą atidarytą personalinę darbų parodą „Origami skulptūroje“. Joje – trisdešimt vienetinių skulptūrų. Šakiuose to tikrai nebuvo, nes menininkas norėjo ne tik supažindinti su įspūdingais darbais, jų specifika, bet ir atkreipė dėmesį, kad Šakiuose nėra galerijos, kurioje būtų galima eksponuoti tokius darbus. Tad ar rajonui reikalingas tikras menas, o ne tik tautodailė?

Nuotr. Skulptorius K. Dovydaitis teigė, kad vienas iš parodos tikslų – atkreipti dėmesį, kad Šakiuose nėra tinkamos galerijos eksponuoti tokius darbus. Tris valandas trukusi paroda - savotiška protesto akcija.

Daryti bet kaip – ne Kęstučiui

Tiesa, K. Dovydaitis daug kam žinomas kaip Meno mokyklos mokytojas, tačiau pirmiausiai jis yra skulptorius, o ne pedagogas. „Aš esu skulptorius, dirbantis Meno mokykloje, o ne mokytojas, darantis skulptūras“, - patikina šakietis. Aišku, jei jis atstovauja mokyklai, viskas tvarkoje, tačiau pašnekovas pripažįsta, kad dažnai perskaitomi ar girdimi apibūdinimai jį tiesiog žemina, nes etiketės prilimpa itin greitai, o ir mokslai baigti, ir vardas jau žinomas ne tik Šakiuose... „Jei nebūčiau menininkas, skulptorius, greičiausiai nebūčiau mokytojas, o jei būčiau mokytojas, tikriausiai būčiau prastas, nes nebūčiau menininkas“, - mintimis dalijosi pašnekovas, patikinęs, kad jei tame procese negyveni, aukštai nekeli kartelės, tai nieko negali duoti kitiems ir būti įdomus. Tuo tarpu Kęstutis sau kartelę kelia itin aukštai ir gyvena tuo, ką daro. „Daryti bet kaip man nepriimtina. Mėgėjiškai tegul daro tautodailininkai. Kai keli aukštus reikalavimus sau, gali tobulėti“, - teigė skulptorius. Ir nors šiai parodai jis ruošėsi apie trejus metus, sako, galėtų dar drąsiai apie pusmetį tam ruoštis, nes į save ir savo darbus jis žvelgia itin kritiškai. Tačiau jei ne dabar, tada kada?

 
Stiprus žmogus – stiprus kūrėjas

Tai, kad jis ypač profesionaliai dirba ir jau gerokai praaugęs savo mokytojus, pripažino daugelis parodos lankytojų, profesionalų. „Didžiausias džiaugsmas, kai mokinys yra praaugęs mokytojus ir daugelį savo kolegų“, - džiaugėsi viena pirmųjų Kęstučio mokytojų, dailininkė Lolita Rūgytė. Menotyrininkas Ričardas Milukas K. Dovydaičio parodą apibūdino kaip labai įspūdingą ir jaunajam skulptoriui negailėjo komplimentų. Jis pripažino, kad Kęstutis itin didelį dėmesį skiria kokybei ir kūrybiniu keliu, pasak recenzento, jis taip pat eina kryptingai. Tačiau apie kūrinius menotyrininkas, kaip ir pats parodos autorius, nedaugžodžiavo. Pasak Kęstučio, jei jis mokėtų labai gerai kalbėti, tai pateiktų tokią koncepciją, kad nereikėtų nė darbo, tačiau taip nėra, tad jo kalba – jo skulptūros. „Jei bandai labai daug pasakyti žodžiais, tai jau perkrauta“, - teigė R. Milukas, Kęstučio darbus apibūdinęs kaip įvairiapusiškus, dviprasmiškus. Be to, jis kalbėjo, kad lankstymas, origami - tai aliuzija ir lyg paminklas vaikystei, tik dabar tas origami yra skulptūroje ir dar aplietas bronza. Apskritai Kęstučio kūryboje, kaip pastebėjo R. Milukas, gana stiprus išskridusio ir į namus sugrįžusio paukščio įvaizdis. Tuo labiau, kad ir pats skulptorius neneigia, kad jam patinka gyventi Šakiuose ir nelabai įsivaizduoja savęs kitur. Savo keturiems mokytojams: Lolitai Rūgytei, Mindaugui Pauliukui, Vytautui Kaunui ir Jonui Maldžiūnui parodos autorius dedikavo specialiai jiems išlietas gerves. „Turbūt labiausiai ir įstrigo ši idėja. Labai tuo susižavėjau. Norėčiau būti tokiu mokytoju“, - pripažino recenzentas. Jis kalbėjo, kad tai, jog žmogus, pamatęs pasaulį, sugeba grįžti į savo kraštą – yra stipraus žmogaus bruožas ir tobulo rato principas. Būtent tai jaunasis skulptorius turi, būtent tai išryškėja ir jo kūriniuose.

Tad kokie tai darbai ir kas tai yra? Netgi parodos metu pristačius video reportažą apie darbo procesą sunku įsivaizduoti, kaip gimsta ir kiek daug laiko reikalauja Kęstučio kuriamos origami skulptūros. Kad tai suprastum, sako Kęstutis, reikia tiesiog būti šalia ir stebėti. Atrodo, kad skulptorius, kaip pastebėjo viena iš parodos lankytojų, tiesiog lanksto metalą rankomis. „Jei būtų greitas procesas, tikriausiai viską apstatyčiau“, - pripažino skulptorius, atskleidęs, kad eskizų, sumanymų ir minčių turi kokiai dešimčiai metų į priekį... Tačiau procesas itin ilgas, sudėtingas ir reikalaujantis daug kruopštumo. Nekalbant apie pastangas ir važinėjimą į didžiuosius miestus, nes būtent Vilniuje ir Kaune pagrindinė jo darbo bazė. Būtent pats procesas jį labiausiai ir žavi. „Kurdamas mokausi kantrybės. Be to, reikia labai daug kruopštumo – per jį ir ateina ir kantrybė. Pastangų dėka galima sukurti labai gerą darbą“, - pasakojo skulptorius, atskleidęs, kad kūrybinės idėjos ateina iš aplinkos, gamtos. Padaryti kažką tik todėl, kad reikia – ne jam, nes tuomet rezultatas būtų dirbtinas. Tad jo darbai – vienetiniai, atskiri kūriniai. Popieriaus origami jis susidomėjo labai seniai, tačiau studijų metais šį pomėgį buvo apleidęs, o vėliau prisiminė ir to, kaip matome, nepaleidžia iki šiol...  

Pats Kęstutis, surengęs pirmąją personalinę parodą, sau išsikėlė tris pagrindinius uždavinius – norėjo visuomenę supažindinti su ilgu procesu, parodyti, kaip popieriaus origami suteikiama skulptūrinė forma, pasirinkus bronzą. Be to, savo paroda jis atkreipė dėmesį, kad Šakiuose nėra tinkamos galerijos eksponuoti tokius darbus, tad ir paroda veikė tik tris valandas. Tad ar reikia Šakiams tikrojo meno? Šis klausimas buvo keliamas ne vieną kartą. „Manau, yra didžiulis tokios galerijos poreikis“, - tikino R. Milukas. Jam pritarė ir Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė bei specialistė Aurelija Papievienė. Visgi, nors minčių, kaip teigė jos, yra, tačiau kol kas tai ir lieka tik mintimis. Pats Kęstutis, paklaustas, ką mano apie meną Šakiuose, tik nusišypsojo ir konstatavo: „Skurdas“. Pasak jo, pas mus ypač aukštinama tautodailė, kuri yra kultas, iškeltas virš tikrojo meno. „Šakiai, neprameskite. Jūs turite talentingą, kruopštų ir paprastą žmogų. Pasinaudokite tuo. Juk Šakiai – nykus socialistinis miestelis su neužpildyta erdve. Fantastika, jei miestelį papuoštų Kęstučio kurti žvėreliai“, - gerų žodžių parodos autoriui negailėjo dailininkas Mindaugas Pauliukas. Būtent 30 įvairių origami žvėrelių skulptūrų ir buvo pristatyta parodoje.

Neseniai Kęstučio darbai, šalia žinomų Lietuvos skulptorių Leono Striogos ir Arvydo Ališankos, pristatyti Klaipėdoje apžvalginėje mažosios skulptūrinės plastikos parodoje. Ne tik pristatyti, bet ir puikiai įvertinti. „Aišku, smagu, kai įvertina pripažinti menininkai. Smagu, kai patapšnoja per petį, nes būna manančių, kad kažkokius baibokus darau, tačiau man svarbiausia šeima. Kiti nelabai imponuoja. Darau, ką noriu daryti. Tai ir yra svarbu“, - mintimis dalijosi personalinės parodos autorius. Artimiausiu metu turi startuoti ir internetinė svetainė, kurioje bus talpinamos Kęstučio skulptūros, tad šakiečio meno dirbinius bus galima apžiūrėti ir virtualioje erdvėje. O kas toliau? K. Dovydaitis pripažino, kad svarsto savo darbus išvežioti po galerijas ir išparduoti, nes reikia pinigų. Ir į šią parodą skulptorius investavo didžiulius pinigus, bet svarbiausia, kad jaučia šeimos palaikymą, kuriai ir yra labiausiai dėkingas. Pokalbio metu jis su šypsena pasakojo, kiek teko panervinti tėtį, kuris dažniausiai yra jo keisčiausių sumanymų įgyvendintojas. Būtent jam teko pagaminti 30 specialių stovų  - pjedestalų, ant kurių ir puikavosi Kęstučio dirbiniai. Užtat profesionaliu rezultatu menininkas liko patenkintas. Argi gali būti kitaip, kai tuos aukštus reikalavimus keli ne tik sau, bet ir kitiems. „Būna, kad jis moja ranka, paskui imu daryti pats, neišeina, tada griebia jis“, - pasakojo Kęstutis, atskleidęs, kad pasitikėti kitais jam sunku. Kai pasidaro pats, tai žino, kad padaryta, tad ir visais techniniais parodos niuansais rūpinosi jis pats. „Jei ir bus kas ne taip, nebus ant ko pykti“, - teigė skulptorius.