Pagrindinis veiksnys, paskatinęs šios Tarnybos atkūrimą regionuose – euro įvedimas, kad ir atokiuose kaimuose gyvenantys vartotojai sulauktų pagalbos ir būtų konsultuojami dėl sąžiningo perskaičiavimo. Pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna daugiau vartotojų kreipimųsi dėl prekių ir paslaugų kainų didėjimo. Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje veikia rinkos kainos, o tai reiškia, kad verslo subjektai turi teisę laisvos rinkos sąlygomis patys nustatyti prekės ar paslaugos kainą. Nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. kainos prekybos ir paslaugų teikimo vietose privalo būti nurodytos dviem valiutomis - litais ir eurais.

Apie pastebėtus pažeidimus dėl didesnės kainos ar dvejopo kainų nurodymo vartotojai prašomi informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą tel. 8 5 262 6760 arba kreiptis į regiono skyrių tel. 8 343 29520. Gavusi vartotojų skundus, Tarnyba kreipiasi į verslo subjektus, prašydama pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kokių priežasčių buvo padidintos prekių ar paslaugų kainos. Analizuojamos priežastys, dėl kurių vyksta kainų pokyčiai prekių ir paslaugų teikimo vietose, t.y. ar dėl natūralių priežasčių (žaliavų brangimo, sezoniškumo ir pan.), ar ūkio subjektai bando pasinaudoti euro įvedimu Lietuvoje ir tokiu būdu nepagrįstai pakelti teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių kainas.

Pasak J.Petrušauskienės, mūsų laikais vis dar labai didelį „svorį“ turi raštas. Pirkiniu ar paslauga nepatenkintas vartotojas turi raštu parašyti pretenziją ir prašymą pakeisti prekę ar grąžinti pinigus. Įprastai, kaip sako vyriausioji specialistė, į tokius raštus prekybininkai sureaguoja, nereikia net Tarnybos įsikišimo.

Štai elementarus pavyzdys – studentė nusipirko nekokybiškus džinsus, kurių buvo neįmanoma dėvėti, nes vos pirmą kartą apsiavus jie nudažė kojas ir kitus rūbus. Atėjusi atgal į parduotuvę mergina sulaukė atsakymo, kad rūbas jau dėvėtas ir todėl jo niekas nekeis. Pasikonsultavusi su Tarnybos specialistais, ji parašė pretenziją, kurioje išvardijo prekės trūkumus bei užsiminė apie galimus nuostolius dėl nekokybiško gaminio keliamų problemų ir su šiuo raštu vėl nuėjo į parduotuvę. Pinigai buvo grąžinti iš karto be jokių aiškinimųsi.

Dažniausiai vartotojai nukenčia ir dėl to, kad neatidžiai skaito su prekybininkais sudaromas sutartis, neatkreipia dėmesio į smulkiomis raidėmis surašytą teksto dalį, nedrįsta paklausti. „Visada, ką nors perkant ar sudarant sandorį reikia nebijoti klausti, išsiaiškinti visus galimus niuansus: ar galėsite grąžinti prekę, per kiek laiko, ar galėsite atšaukti sandėrį ir t.t., - aiškino vyriausioji specialistė. – Patarčiau nebijoti pasirašyti sutartis ir dėl remonto darbų, ir dėl atsiskaitymų, nes kitu atveju būna labai sunku išsireikalauti sutartų dalykų ar įrodyti netesybas bei apgavystę.

„Stengiamės konsultuoti ne tik vartotojus, bet ir verslininkus. Ir ne tik euro įvedimo klausimais, bet ir kaip tinkamai elgtis ar parduoti prekes bei paslaugas, kad nebūtų pažeistos vartotojų teisės. Mūsų tikslas - turėti ryšius ir konsultuoti abi puses, tada bus galima lengviau spręsti ginčus“, - kalbėjo J.Petrušauskienė, paragindama į Tarnybą kreiptis visais rūpimais vartotojų teisių klausimais, konsultuotis, nebijoti teirautis, diskutuoti.

 

„Draugo“ inf.