Asta GVILDIENĖ
Mūsų amžiuje užsiimti mėgiama veikla, tam pasitelkiant internetą, tarp vaikus auginančių mamų tapo ypač populiaru. Neseniai pasakojome apie veiklias mamas Ingą Mačiūnienę ir Renatą Kutkienę, auginančias vaikus ir savo pomėgius perkėlusias į viešąją erdvę. Šiandien, artėjant gražiausiai metų šventei – Šv. Kalėdoms, džiaugiamės Gintarės Smirnovienės meniškomis idėjomis, tapusiomis jaukiomis namų puošmenomis, kurios gali tapti puikiausiomis dovanomis.
Nuotr. G. Smirnovienė, auginanti trejų su puse ir pusantrų metukų dukrytes, prasitarė, kad labai nori užsiimti ir kita mėgiama veikla, todėl internetinėje erdvėje ir atsirado jos rankdarbių tinklapis.
Gintarės teigimu, ji nuo vaikystės mėgo įvairiausius rankdarbius. „Matyt, paveldėjau su genais – mama ir močiutė taip pat megzdavo, siuvinėdavo, o aš joms padėdavau, - pasakojo jauna moteris. - Širdžiai mielus daikčiukus dariau nuolat. Aktyviau tuo pradėjau užsiimti paskutinius porą mėnesių, kai Facebook viešojoje erdvėje susikūriau „Šiltų jausmų krautuvėlę“. Daugelį metų mano darbus matė tik patys artimiausi žmonės - šeimos nariai, draugai, pažįstami. Jau tapo įprasta juos dovanoti per vaikų gimtadienius, krikštynas, vestuves. Dabar atsirado galimybė savo rankdarbius parodyti platesniam žmonių ratui.“
Pasak Gintarės, „Šiltų jausmų krautuvėlė“ buvo pirmasis į galvą atėjęs tinklapio pavadinimas. „Aišku, buvo ir kitokių variantų. Ilgai svarsčiau, kodėl „Šiltų jausmų krautuvėlė“, o ne „Gintarės rankdarbiai“ ar „Gintarės rankdarbių kertelė“? – prisiminė pašnekovė. – Kadangi į visus darbelius įdedu labai labai daug meilės, šilumos ir laiko, todėl „Šiltų jausmų krautuvėlė“ tiko labiau. Žodis „krautuvėlė“ taip pat duoda savotišką jaukumo pojūtį.“
Per porą mėnesių Gintarės puslapį pamėgo apie 270 socialinio tinklapio naudotojų. Ir šis skaičius vis auga. Žmonės domisi, klausia, vienas kitas užsisako po kokį darbelį. Gana nemažai rankdarbių yra iškeliavę į Norvegiją ir Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau didžiausi jų gerbėjai yra artimieji. „Padovanoji kokį darbelį, žiūrėk paprašo padaryti dar keletą. Taip žmonių ratas ir plečiasi, - pasakojo pašnekovė. – Šiandien patys populiariausi – iš filco (vilnos lakštų) siūti eglutės žaisliukai. Vieno pagaminimui reikia net dviejų valandų. Kadangi man Šv. Kalėdos pati gražiausia šeimos šventė, tai jai labiausiai ir ruošiuosi. Prigalvoju daug šventinių dekoracijų, mielų niekučių, suteikiančių namams jaukumo, dovanėlių vaikams.“
„Šiltų jausmų krautuvėlėje“ galima rasti ir dekupažo, kurį Gintarė kaskart atranda iš naujo, ir mielų lininių žaisliukų, ir įvairiausių papuošalų, ir iš vilnos veltų angelų, ir visokiausių formų padėkliukų, dekoruotų panaudojant deginimo techniką. „Pirmieji mano darbeliai būtent ir buvo įvairių vaizdelių deginimas ant medžio. Po to susidomėjau kitokiais rankdarbiais. Daug išmokau ieškodama žinių internetinėje erdvėje. Kadangi jaučiu, jog savęs dar neatradau, tai planų ateičiai turiu daug - dar noriu susipažinti su muilo ir žvakių gamybos procesu, skrebinimu ir kitomis technikomis. Tikiuosi atrasti tas dekoravimo sritis, kurios bus arčiausiai širdies“, - prisipažino Gintarė.
Pasak jaunos mamos, auginančios trejų su puse ir pusantrų metukų dukrytes, norėjosi užsiimti ir kita mėgiama veikla – taip internetinėje erdvėje atsirado rankdarbių tinklapis. Kadangi Gintarė visą savo laiką skiria mergaitėms, širdžiai mielų rankdarbių gali imtis tik jų miego metu. „Dukros reikalauja daug dėmesio. Nesinori jo vogti nuo vaikų savo hobiui, todėl ir dvi valandos pietų miego metu man yra labai daug, - kalbėjo pašnekovė. - Turiu svajonę vaikams kryželiu išsiuvinėti Advento kalendorių, tačiau šiais metais ji ir vėl neišsipildys, nes tam reikia skirti labai daug laiko. Tikiuosi ją išpildyti kitais metais, kai mergaitės paūgės.“
Artimiausiuose Gintarės planuose – savo rankdarbius pristatyti Kalėdinėje mugėje, kuri vyks gruodžio 12 – 13 dienomis. Galbūt tai vėliau peraugs į nuosavą verslą.