Rajono savivaldybėje rinkosi mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Inga Cibulskienė, Socialinės paramos, Vaiko teisių bei Švietimo ir sporto skyrių atstovai, Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pediatrė Gintarė Dapkienė, „Berželio“ mokyklos, „Šakių vaikų globos namų“ atstovai, kurie svarstė, kaip išspręsti susiklosčiusią situaciją.

Globos namuose apsigyvenus šiam mažamečiui, pakenkiama kitiems devyniems su juo šeimynoje gyvenantiems vaikams, mat jis turi psichikos negalią ir gali tapti agresyviu bei sužaloti kitus vaikus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. „Kad ir kaip būtų skaudu, tokia realybė“, – sakė E. Pilypaitis. – Padedam šiam vaikui, bet pažeidžiam kitų Šakių vaikų globos namuose gyvenančių vaikų teises.“ Pediatrė G. Dapkienė pasitarime kategoriškai teigė, jog šis vaikas dėl likusių vaikų gerovės kuo skubiau turi būti atskirtas nuo kitų devynių šeimynoje gyvenančių mažamečių.

Pasak mero pavaduotojo, nuo balandžio mėnesio vaikas yra įrašytas į eilę patekti į Pabradės socialinės globos namus, kurie specializuojasi globoti sunkią psichinę negalią turinčius vaikus. Į juos priimami vaikai ir jauni žmonės (nuo 4 iki 29 m. ar vyresni), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Apie 90 proc. ten gyvenančių asmenų yra našlaičiai ar likę be tėvų globos. Tačiau Šakių vaikų globos namų auklėtinis eilėje į šią įstaigą yra penktas, tad greitu metu ten nepateks.

 

Šiam devynerių metukų vaikui reikalinga nuolatinė medikų priežiūra. Psichinę negalią turintį mažametį ištinka priepuoliai, reikalingi vaistai.

„Šakių vaikų globos namai neturi slaugytojo, kuris galėtų šiam vaikui skirti vaistus, jie gali šiam likimo nuskriaustam vaikui duoti tik tuos vaistus, kurie yra paskirti gydytojo“, – kalbėjo vicemeras. – O juk niekada negali žinoti, priepuolis gali būti stipresnis ar silpnesnis, bet kuriuo atveju reikia kviesti gydytoją, kuris nustatytų, kokių vaistų reikia. Norint tokius vaistus paskirti, vaiką reikia guldyti į ligoninę, o mažamečio be lydinčio asmens ten nepriims. O iš kur gauti lydintį asmenį, kuris gulėtų ligoninėje su vaiku kartu 24 val. per parą? Juk mamos ir tėčio šalia nėra...“

Rajono savivaldybė kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. E. Pilypaitis taip pat kalbėjo su Socialinės apsaugos ir darbo ministre, kuri, pasak vicemero, teigia, jog savivaldybė turi pati išspręsti problemą. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautas atsakymas, jog „šiuo metu vykdoma institucinės globos pertvarka ir siekiama, kad įstaigos pereitų prie naujų formų paslaugų teikimo, būtų didinamas paslaugų šeimoms bendruomenėje prieinamumas, skatinamos kitos vaiko globos alternatyvos ir ilgainiui institucinę globą pakeistų bendruomeninės paslaugos. Siūlome jūsų savivaldybei aktyviai įsitraukti į pertvarkos procesą ir dalyvauti rengiant regioninius pertvarkos planus“.

Iš tikrųjų rajono savivaldybės atstovai kaip išmanydami stengiasi išspręsti susiklosčiusią situaciją, padėti vaikui, kuriam šiuo metu paskirtas asmeninis asistentas, jo išlaikymui per mėnesį skiriama beveik 900 eurų. Tai yra dideli pinigai, tačiau jų vis tiek nepakanka.

 

Pirmadienį vykusiame pasitarime buvo svarstoma, jog nuo rugsėjo mėnesio, kai mažametis pradės eiti į „Berželio“ mokyklos lavinamąją, specialiųjų poreikių turintiems vaikams klasę, galbūt jis ten liks ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, kur jį savaitgaliais galėtų prižiūrėti vaikų globos namų darbuotojai. Anksčiau savaitgaliais šis vaikas būdavo parvežamas į vaikų globos namus, tuomet jo elgesys ypač pasikeisdavo, tai fiksavo darbuotojai.

„Berželio“ mokykloje jis adaptuodavosi, ten yra keli panašaus amžiaus vaikai, o grįžęs į globos namus jis atsidurdavo tarp mažesniųjų, 1–4 metų vaikų. Juk visko pasitaiko, galbūt jį kas nors sunervindavo. Grįžęs į vaikų namus jis neadekvačiai reaguodavo į pasikeitimus“, – pasakojo E. Pilypaitis.

Pasitarime dalyvavę asmenys viliasi, jog nekintanti aplinka stabilizuos mažamečio būklę ir padės jam atsipalaiduoti.

E. Pilypaitis mano, kad reikia gerai pamąstyti, kaip atkreipti valstybės dėmesį į tai, kad vykdydami globos namų deinstitucionalizacijos procesą jie paliktų valstybinius tokius namus, kuriuose galėtų gyventi panašaus likimo vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė ir socialinė priežiūra.

„Šakių vaikų globos namų“ direktorius Virginijus Kelertas teigė, jog situacija Lietuvoje – tragiška, ir vaikai, turintys negalią, turi eilėje laukti savo gyvenimo.

 „Vaikai, turintys sunkią negalią, eilėje, kad patektų į aplinką, kuri yra jiems saugi, – į Specialiuosius vaikų globos namus – laukia metus, dvejus. Vaikui devyneri metai, tad nesunku apskaičiuoti, kiek jam reikės laiko laukti. Pati samprata man yra nesuvokiama... kaip vaikas gali laukti eilėje savo gyvenimo? Reikia gyventi čia ir dabar, o jeigu valstybė vaikų gerovę suvokia kitaip, tuomet nelieka nieko kito, kaip liūdėti“, – sakė V. Kelertas.