Mažėjant gyventojų skaičiui mažės ir seniūnijų

sakiu seniunijos
Nuotr. Skaičiuojama, kad iš dabar esančių 14 seniūnijų galėtų likti septynios arba devynios. Visus sujungimo niuansus ir detales spręs specialiai sudaryta darbo grupė. Tikimasi, kad sprendimas bus priimtas dar šiais metais.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Nors kalbų apie seniūnijų sujungimą būta ir seniau, dabar, ko gero, užsimota rimčiau. Pirmadienį laikinai administracijos direktoriaus pareigas einančios pavaduotojos Ingos Cibulskienės įsakymu savivaldybėje sudaryta speciali darbo grupė, kuri artimiausiu metu pradės spręsti seniūnijų sujungimo klausimą, dėlioti konkrečias pertvarkos detales, o sprendimo projektą tikisi teikti gruodį posėdžiausiančiai tarybai. Skaičiuojama, kad iš dabar esančių 14 seniūnijų galėtų likti septynios arba devynios.

Sudarė darbo grupę

Apie tai, kad seniūnijas dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus reikėtų jungti, kalbėta seniai. Lietuvoje kai kurios savivaldybės šiuos klausimus sprendė jau prieš keletą metų. Šakių rajono savivaldybės administracija iki šiol jokių sprendimų nepriėmė, bet dabar tikina neturinti kur trauktis.

„Suprantu, kad tai nebus populiarus sprendimas, bet tikiuosi – pavyks išspręsti sklandžiai. Čia bus ne tiek dėl ekonominės naudos, bet dėl to, kad įstatymas mus įpareigoja taip elgtis“, – sakė laikinai administracijos direktoriaus pareigas einanti pavaduotoja Inga Cibulskienė.

Pirmadienį, lapkričio 28 d., jos įsakymu buvo sudaryta 14 narių darbo grupė, kuriai priklausys šeši skirtingų partijų tarybos nariai, administracijos darbuotojai, seniūnų interesus atstovaus Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algirdas Stankevičius. Komisijos pirmininkė – I. Cibulskienė.

„Komisija sudaryta, ji ir turės nuspręsti, pasiūlyti būdus ir geriausius variantus. Iki sausio būtų gerai žinoti, nes mes privalome pagal įstatymą taip elgtis. Ką darysi, jei yra seniūnijų, kuriose nėra nei tūkstančio gyventojų, o pagal įstatymą, kad būtų atskira seniūnija, gyventojų turi būti daugiau nei pusantro tūkstančio“, – dėstė J. Bertašius.

Jis pabrėžė, kad tokia pati ateitis laukia ir mokyklų – jei neišgyvena iš turimų resursų, mažėjant mokinių skaičiui jos turės taip pat jungtis.

„Vienur lemia mokinių, kitur gyventojų skaičius“, – sakė meras.

Taps biudžetinėmis įstaigomis

Administracijos direktoriaus pareigas einanti I. Cibulskienė nebuvo linkusi per daug atskleisti pertvarkos detalių, motyvuodama, kad nėra ko gąsdinti – darbą komisija tik pradės, tad ragino neužbėgti įvykiams už akių. Ji sakė, jog iš keturiolikos esančių seniūnijų galėtų likti net ne devynios, o septynios, tačiau kurias konkrečiai pertvarka palies, neįvardijo. Kalbesnis šiuo klausimu rajono vadovas.

„Manyčiau, Slavikai galėtų jungtis prie Kudirkos Naumiesčio, Sudargas – prie Kidulių, Plokščiai prie Gelgaudiškio. Mažai gyventojų turi ir Barzdai su Žvirgždaičiais“, – sakė J. Bertašius.

Visgi svarbiausias ir labiausiai rūpimas klausimas – ne kurios seniūnijos turės būti sujungtos, bet kas konkrečiai keisis. Pasak I. Cibulskienės, pirmiausiai keisis statusas ir seniūnijos taps biudžetinėmis įstaigomis.

„Manau, dėl to seniūnijos galės savarankiškiau tvarkytis, prasiplėsti funkcijas, galbūt pačios rengti ir inicijuoti projektus“, – gerąsias puses vardijo administracijos direktoriaus pareigas einanti pavaduotoja.

Meras kalbėjo apie atskirą seniūnijų biudžetą, kai nereikėtų trupinti visoms atskirai, o kiekviena tvarkytųsi, kaip išmananti.

Tačiau nejau viskas tik gera ir gražu? Juk kiekviena pertvarka, kokia ji bebūtų, turi ir pasekmių.

„Sunku pasakyti iš anksto. Taip, galbūt kai kurie seniūnai bus pavaduotojai. Jei tai pasirodys netikslinga, jų nebus. Galbūt mažosios jungsis prie didesnių, bet gal žiūrėsime ir į atskiras teritorijas. Sakau, viską spręs tikrai didelė komisija, svarbi ir seniūnų nuomonė, bet stengsimės, kad pertvarka būtų kuo mažiau skausminga, žinoma, kad būtų ir naudos“, – kalbėjo I. Cibulskienė, neneigdama, kad galėtų keistis ir etatų struktūra.

Kiek lėšų pavyktų sutaupyti, sakė kol kas pasakyti dar negalinti,

„Viskas paaiškės, kai darbą baigs komisija“, – sakė pašnekovė.

Seniūnai nežinojo

Apie numatytą pertvarką ir seniūnijų sujungimą kol kas jokios informacijos neturi seniūnai. Apie tai jie sužinojo po mūsų skambučio, nors, kaip pripažino, tai sena ir vieša paslaptis.

„Daug metų šios kalbos vyksta. Ne pirmą ir, ko gero, ne paskutinį kartą apie tai kalbama“, – sakė Slavikų seniūnas Vidmantas Benediktas Sprainaitis.

Jis įsitikinęs, kad situacija seniūnijose po sujungimo tikrai nepagerėtų.

„Tikriausiai reikėtų keisti adresą, perregistruoti turtą, o tai vėl papildomos lėšos, papildomi pinigėliai žmonėms, kurių jie ir taip neturi. O dar kai opus susisiekimo klausimas, tai tikrai gerumo čia nematau“, – mintimis dalijosi V. B. Sprainaitis.

Tiek jis, tiek kiti kalbinti seniūnai patikino, kad jei sujungimas bus vykdomas, jie trauktis neturi kur – yra tik įsakymų vykdytojai. Visgi ne vienas svarstė, kaip bus su socialiniais reikalais, kuriems visuomet reikalingas ypatingas dėmesys, rizikos šeimomis, kaip bus atidirbama už pašalpas, nes jei šių žmonių neprižiūri, tai niekas ir nevyksta...

„Aišku, nėra neišsprendžiamų dalykų, bet kol kas ir daug neaiškumų“, – sakė Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis.

Paklausus apie teigiamas sujungimo puses, jis įvardijo tai, kad galbūt sėkmingiau pavyktų pritraukti projektines ES lėšas, nes dažnai mažesnės seniūnijos būtent ir nukenčia dėl mažo gyventojų skaičiaus.

Žvirgždaičių seniūnas Algimantas Baubonis įsitikinęs, kad seniūnijos niekas geriau nežino kaip vietinis seniūnas.

„Jei jūs gyvenate Šakiuose, o dirbti jums reikėtų vykti į Žvirgždaičius? Arba pas mus ir socialinė, ir kultūros darbuotoja, tarkim, sužino, kad reiktų važinėt į kokį Sudargą?“ – retorinius klausimus kėlė A. Baubonis.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad darbo reikalais seniūnijoje tenka nemažai važinėti. Pavyzdžiui, į Janukiškius iš miestelio yra apie 7 km, o ten vykti tenka gana dažnai. Kaip ir gyventojams atvykti iki Žvirgždaičių. A. Baubonis retoriškai teiravosi, kiek būtų papildomo važinėjimo ir ar darbas galėtų būti produktyvus, jei tektų važinėti iki Sintautų apie 14 km, Griškabūdžio – 12 km.

Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė įsitikinusi, kad nė viena reforma nedavė žmonėms didelės naudos, tad nemano, jog seniūnijų sujungimo klausimas kažkuo išskirtinis.

„Ekonominiai rodikliai yra, bet gal ne visada viską lemia tik pinigai. Nemanau, kad reikėtų drastiškų žingsnių“, – sakė seniūnė.

Tad kol kas daugiau klausimų nei atsakymų, todėl akivaizdu, kad darbo sudarytai komisijai netrūks.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.