Nuotr. Padėka Rasitai ir Dainiui Grincevičiams – iš Socialinių paslaugų centro direktorės Vilmos Bielskienės rankų.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Liepos 2 d. Šakių socialinių paslaugų centras inicijavo globėjams skirtą šventę, kurios metu padėkota globėjams, namų šilumą ir meilę suteikiantiems ne saviems vaikams. Tikimasi, kad po ilgos pertraukos bandomas atgaivinti renginys taps tradiciniu ir su kiekvienais metais augs.

Nors globėjai atlieka didžiulę misiją, tačiau atviras klausimas, ar jiems visada tinkamai padėkojama ir parodomas elementarus dėmesys. Žinoma, jie kilnią misiją vykdo ne dėl padėkos žodžių, tačiau kone prieš dešimtmetį, kai Vaiko teisių ir apsaugos skyriui vadovavo Bronė Valaitienė, rajone buvo organizuojamas didžiulis globėjams skirtas renginys „Gerumo paukštė“. Socialinių paslaugų centras norėtų šią tradiciją atgaivinti ir praėjusį pirmadienį Girėnų bendruomenės centro salėje žengė pirmą žingsnį šio sumanymo link.

Padėkos žodžius globėjams tarė paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė, meras Edgaras Pilypaitis, Socialinės paramos bei Vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjos Leonora Pocevičiūtė ir Rūta Lebedžinskienė. Visi pripažino, kad pasiryžti globoti vaiką yra sunkus, daug jėgų ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Pasiryžusių globoti kūdikį laukia vieni, paauglį – kiti išbandymai, tačiau globėjams bei įtėviams mokymus vedanti specialistė Kristina Vilytė atvira: auginti savą ir svetimą vaiką ne tas pats, nes apsiimant globoti laukia didesni išbandymai, vaikai dažniausiai būna traumuoti, patyrę ne tik psichologinę, bet dažnai ir fizinę prievartą, o savo nusivylimą demonstruoja destruktyviu elgesiu. Visgi tiek K. Vilytė, tiek mokymus vedanti socialinė darbuotoja Brigita Valatkaitytė džiaugiasi kiekviena į mokymus atėjusia šeima. Štai 2016 m. globėjų bei įtėvių (GIMK) mokymus baigė trys šeimos, 2017 m. tokių buvo penkios, o 2018 m. mokymus baigė 13 šeimų ir rugsėjį planuojama mokymus pradėti dar vienai grupei. Tad, nors ir po nedaug, tačiau pasiryžtančių globoti svetimus vaikus daugėja. Štai ir spaudos konferencijos metu administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė pasidžiaugė, kad šiais metais jau antras vos kelių dienų kūdikis pateko į globėjų rankas, o ne į institucinius namus. Pavyzdį parodė ir pati I. Šeflerienė, kuri baigė mokymus bei gavo išvadą, kad gali būti globėja bei savo namuose yra pasirengusi priglausti beglobius vaikus, ji atviravo, jog norėtų paauglių. Beje,   globėjai yra ir administracijos direktorius Dainius Grincevičius su žmona Rasita, kurie savo namų šiluma dalijasi jau su antru globotiniu. Tad šįkart atsiimti padėkos rašto iš Socialinių paslaugų centro direktorės rankų jie žygiavo kartu, nes be vienas kito paramos, palaikymo ir supratimo, ko gero, būtų sudėtinga. Padėkos taip pat buvo įteiktos Ramaldai Burdulienei ir Dalytei Jasukynienei, nors renginyje nedalyvavo, bet raštai skirti ir Ilonai Leleivienei bei Aušrai Butkauskaitei-Sederevičienei.

GIMK specialistes džiugina globėjų šeimos, kurios priėmusios vaikus taip pat ieško pagalbos, sprendžia problemas, tariasi. Apie šiuos tęstinius mokymus teigiamai renginio metu atsiliepė ir R. Grincevičienė, patikinusi, kad tikrieji gyvenimo universitetai ir prasideda tuomet, kai šeima gauna vaiką.

„GIMK labiau padeda apsispręsti, ar tu apskritai gali tam ryžtis“, – mano ji ir pripažino, kad kartais situacijos bei išbandymai būna ypač sudėtingi, kai tiesiog nusvyra rankos, tad gauti patarimą, supratimą ir pagalbą yra labai svarbu.

Pasak K. Vilytės, labai svarbu sukurti saugų ryšį ir santykį su vaiku. Ir tam reikia labai nedaug – keleto minučių individualaus dėmesio, akių kontakto, bendros veiklos.