Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ   
     

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkui Artūrui Šimkui informavus, kad Šakių seniūnijos Prūselių kaime buvo nustatytas kiaulių maro atvejis, liepos 20 d. nedelsiant sukviestas savivaldybės Ekstremalių situacijų posėdis. Komisija išklausė tarnybos viršininko veterinarijos inspektoriaus A. Šimkaus pranešimą apie ligos židinį, atsiradusį pavienio kiaulių augintojo ūkyje Prūselių kaime, ir nusprendė skelbti ekstremalią situaciją visoje savivaldybėje.

Sunaikintos pirmos maru užsikrėtusios kiaulės

Liepos 15 d. Prūselių kaimo gyventojas pranešė veterinarijos gydytojui, kad susirgo jo ūkyje viena kiaulė. Buvo paimti kraujo mėginiai iš kiaulių tame ūkyje ir išsiųsti tirti dėl afrikinio kiaulių maro. Baisiausias scenarijus, kurio nelaukė nei patys tarnybos darbuotojai, nei kiaulių augintojai, deja, pasitvirtino – Prūselių kaime nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys mūsų rajone. Liepos 19 d. rajono VMVT inspektoriai vyko į ūkį informuoti apie tai šeimininką ir padėjo jam sunaikinti ūkyje buvusias kiaules. Kaip sakė A. Šimkus, prieš sunaikinimą kiaulės buvo skrostos ir aiškiai matėsi afrikinio kiaulių maro požymiai, ypač mažesniuose penkių mėnesių paršeliuose. Kaip priimta tokiais atvejais, tame ūkyje pirmiausia buvo padaryta pirminė dezinfekcija, dezinfekuoti tiek ūkiniai pastatai, tiek mėšlas, o kiaulės užkastos pagal reikalavimus ūkio teritorijoje trijų metrų gylyje. Penktadienį gyventojo ūkis buvo dar kartą dezinfekuotas, kad virusas būtų sunaikintas, ir užplombuotas septynioms dienoms. Penktadienį Šakių VMVT vadovas vėl gavo iš veterinarijos gydytojo informaciją, kad Bizierių kaime privačiame ūkyje serga kiaulė, vėl buvo paimti mėginiai ir išsiųsti tirti.

„Labiausiai neramina, kad netoli Bizierių kaimo yra Briedžių kaimas, kuriame yra Rimvydo Karaliaus ūkis su dviem su puse tūkstančio kiaulių, kur nėra vis dėlto toks didelis biosaugos užtikrinimas kaip didžiuosiuose šalies kompleksuose. Bijom, kad į šį ūkį gali ateiti tas maras“, – aiškino A. Šimkus.

Užkratas laukinėje faunoje?

Kaip informavo Šakių VMVT viršininkas, atliekant epizootinį tyrimą Prūselių kaimo ūkyje, paaiškėjo, kad jo šeimininkė liepos 7 ir 8 dienomis buvo Šilo miške uogauti. Anot A. Šimkaus, tai atitinka inkubacinio ligos periodo terminą nuo 7 iki 14 dienų, kai galimai iš miško parneštas užkratas vėliau pasireiškė ligos proveržiu ūkyje. Tarnybos vadovui labiausiai nerimą kelia, kad šiais metais nėra gautas joks pranešimas iš medžiotojų ar kitų miško lankytojų apie kritusius šernus. Pasak inspektoriaus, kaip rodo ketverių metų patirtis, maro užkratas pirmiausia pasireiškia laukinėje gamtoje. Tuo klausimu, ar medžiotojai tikrai neranda, ar nenori rasti nugaišusių šernų, Šakių tarnybos viršininkas žada atskirai diskutuoti su rajono medžiotojų būrelių vadovais. Pasak specialisto, iš Prūselių kaime laikytų kiaulių dvi buvo pirktos prieš tris mėnesius iš Griškabūdžio, tad jau iš tenai maras į ūkį tikrai negalėjo ateiti, o patys ūkio šeimininkai teigia nėra važinėję į Jurbarką ar kitus rajonus, kur yra šio maro užkratai, todėl viršininkas įtaria, kad užkratas į ūkį greičiausiai pateko iš laukinės gamtos. Kaip pavyzdį inspektorius pamini Kaišiadorių rajoną, kur afrikinis kiaulių maras pirmiausia atsirado kiaulių auginimo vietose, o tik paskui po dviejų trijų dienų buvo pradėta pranešinėti tarnybai apie kritusius šernus.

Specialūs reikalavimai

Kaip informavo rajono VMVT viršininkas, trijų kilometrų apsaugos zonoje, kuri skaičiuojama nuo tos vietos, kur rastas maro židinys, yra 14 kiaulių laikytojų. Juos inspektoriai ir veterinarijos gydytojai aplankė dar praėjusį penktadienį tikrindami ir perdeklaruodami jų laikomas kiaules, nes po ketvirtadienį patvirtinto afrikinių kiaulių maro židinio Prūseliuose aplinkui atsirado tokių kiaulių augintojų, kurie pirmą kartą atėjo deklaruoti ūkiuose laikomų kiaulių. A. Šimkus sako, kad į šią zoną patenkantiems kiaulių augintojams be Šakių veterinarijos tarnybos leidimo griežtai draudžiama transportuoti kiaules ar jų skerdieną 40 dienų, taip pat negalima transportuoti iš ūkio jokių naminių gyvūnų. Be to, kiekvienas į tos teritorijos kiaulių laikytojų ūkį atvykstantis ir išvykstantis asmuo privalo laikytis higienos ir biosaugos priemonių.

„Apie tai, kad visi kiaulių ūkiai, tiek patenkantys į trijų kilometrų zoną nuo afrikinio kiaulių židinio, tiek į dešimties kilometrų zoną, privalo laikytis biosaugos reikalavimų, nėra nei kalbos – tai yra būtina“, – aiškina A. Šimkus.

Į dešimties kilometrų priežiūros zoną patenka apie 240 ūkių, kuriuose gali būti auginamos kiaulės. Šiai priežiūros zonai reikalavimai iš esmės yra tie patys, tik tiek, kad kiaulių judėjimas iš ūkio arba į ūkį ribojamas 30 dienų.

Abiejų afrikinio kiaulių maro apsaugos zonų kiaulių augintojai turi žinoti, kad iš visų savo reikmėms skerdžiamų kiaulių privaloma paimti ir pristatyti inkstų, blužnies ir limfmazgių mėginius į Šakių VMVT tyrimams. Tik gavus tarnybos leidimą mėsą galima naudoti.

Kaip sako pats tarnybos viršininkas – situacija nėra maloni niekam, o ypač gaila kiaulių augintojų, kuriems teks užsikasti jų ūkyje užsikrėtusias kiaules. Anot inspektoriaus, niekas gyventojams nelieps išpjauti kiaulių, nebent tai nuspręstų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jeigu pasipiltų daug afrikinio kiaulių maro židinių. Inspektorius kreipėsi ir į savivaldybės administraciją, kad ši reikalui esant ir susidarius ekstremaliai situacijai, jeigu tektų naikinti kiaules didžiuosiuose ūkiuose, padėtų suteikdami techniką ar kitą pagalbą. Šiuo metu maro židinių zonose Jurbarko rajono gyventojai, pasak inspektoriaus, patys skuba skerstis kiaules ir jas vartoja, kol į ūkį neatėjo neprašyta liga.

„Į trečią zoną mūsų rajonas papuls neišvengiamai, tik klausimas, kiek seniūnijų bus į ją įtraukta, tai spręs Europos Komisija, kuri greitu laiku mus informuos. Greičiausiai į tą zoną papuls visa Šakių seniūnija“, – apgailestavo A. Šimkus.

Inspektorius priminė, kad trečioje zonoje medžiojantys medžiotojai privalės nuo šiol visus šernų mėginius vežti į Šakių  VMVT, trichineliozės mėginius taip pat ne privatiems veterinarijos gydytojams, o į tarnybą, sumedžiota skerdiena turės būti laikoma suderintoje vietoje, kuri jau buvo šiais metais numatyta ir suderinta su būrelių vadovais iš anksto.

Afrikinis kiaulių maras slenka per Lietuvą neišvengiamai – liepos 18 d. Rusnėje nustatytas šernams, o Telšiuose rastas kiaulių ūkyje.