Savivaldybės administracija viliasi, kad Šakių rajone žmonės socialiai labiau išprusę ir tokio pasipriešinimo, kokio bendruomeninių namų statyba neįgaliesiems asmenims sulaukė Žiežmariuose, pas mus nebus. J. Elinsko/15 min. nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Žiežmariuose, taip pat Biržuose į kovą prieš numatytą globos namų statybą, tiksliau, negalią turinčių žmonių kaimynystę, mat būtent jie būtų apgyventi globos namuose, sukilo vietiniai gyventojai. Tokio tipo globos namai numatyti ir kituose rajonuose, ne išimtis ir Šakiai. Rajone iki 2023-ųjų globos namai psichinę ar proto negalią turintiems asmenims turi pradėti veiklą Šakiuose, Lukšiuose, Gelgaudiškyje.
Pertvarka – dviem tikslinėms grupėms
Pasak vicemero Dariaus Jakavičiaus, kad Šakiuose nebūtų tokių reakcijų kaip Žiežmariuose ar Biržuose, jau dabar reikia užbėgti įvykiams už akių ir apie numatytą pertvarką informuoti visuomenę. Apie tai praėjusią savaitę vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo ir institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė, informacija pateikta ir susitikimo su socialinių įstaigų vadovais metu. Tiesa, pati pertvarka jau vyksta, ji orientuota į dvi tikslines grupes – tai be tėvų priežiūros likę vaikai ir psichinę ar proto negalią turintys žmonės. Rajone sprendžiant vaikų globos pertvarkos klausimą, su Vaikų globos namais jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir Šaulių g. bus statomi bendruomeniniai globos namai, kuriuose gyvens aštuoni be tėvų priežiūros likę vaikai. M. Janavičienė pasidžiaugė, kad apskritai Šakiuose vaikų globos klausimu tvarkomasi gerai, randasi globėjų, šeimų, kurie į šeimą laikinai priima vaikus.
„Manau, vaikų pertvarką įgyvendinsite vieni iš pirmųjų“, – pagyrė pertvarkos ekspertė.
Bendruomeniniai namai – trijose rajono vietovėse
Daugiau klausimų kyla kalbant apie kitą tikslinę grupę – proto ar psichinę negalią turinčius asmenis, tad būtent neaiškumus ir bandoma išsklaidyti.
„Tikiuosi, didelio pasipriešinimo pas mus nebus, nes Žiežmarių, Biržų atvejai nuskambėjo labai neskaniai“, – sakė D. Jakavičius.
Dabar aišku tiek, kad trijose rajono vietose (Šakiuose, Lukšiuose, Gelgaudiškyje) turės atsirasti grupinio gyvenimo namai šiems negalią turintiems asmenims. Kiekvienuose namuose galėtų gyventi 8–10 tokių asmenų, su jais nuolat būtų vienas socialinis darbuotojas, tačiau įprastai dirbs daugiau specialistų. Tiesa, ši pertvarka orientuota ne į sunkią negalią turinčius asmenis, bet tuos, kuriems reikia minimalios priežiūros.
„Jų būsenos, gebėjimų vertinimus atliks nepriklausomi ekspertai. Jie nebūtinai iš įstaigos gali ateiti“, – informavo M. Janavičienė, pridurdama, kad vyks ir neįgalių asmenų pervertinimas.
Anot ekspertės, praktika rodo, kad dažnai bendruomeniniuose namuose pagyvenusių asmenų sveikatos būklė pagerėja, jie įgyja įgūdžių, tampa savarankiškesni. Būtent tokia ir pačios pertvarkos esmė – kuo labiau integruoti į visuomenę negalią turinčius asmenis. Žinoma, gali būti ir priešinga situacija, tad pablogėjus sveikatos būklei ir nusprendus, kad asmuo tokiuose namuose gyventi negali, jis grįžtų į instituciją.
Manoma, kad administruoti tokių namų veiklą galėtų Ilguvos socialinės globos namai ir tada jie būtų pavaldūs savivaldybei, o ne ministerijai, kaip dabar. D. Jakavičiaus žiniomis, rajone tokių asmenų yra 48.
Turi būti bendruomenės dalis
Tiesa, kol kas konkretūs sklypai neįvardijami, tik patikinama, kad jie suderinimui išsiųsti ministerijai. Be to, pavyzdžiui, sklypas Šakiuose ministerijai netiko, teko daryti pakeitimus.
„Kai bus patvirtinti ministerijos, tuomet paviešinsime ir pristatysime“, – sako rajono vadovai, žadantys su žmonėmis eiti į tiesioginį dialogą.
D. Jakavičius informavo, kad kiekvienų bendruomeninių namų plotas turėtų būti 220 kvadratinių metrų, tokie bendruomeniniai namai negali būti statomi miesto ar gyvenvietės pakrašty, bet turi atsirasti tarp žmonių, bendruomenėje. Prie jų turėtų būti ir šiltnamis, daržas, kita infrastruktūra. Taip pat turėtų veikti ir socialinės dirbtuvės, kad tokie asmenys įsijungtų į darbinę veiklą, už tai gautų minimalų užmokestį (numatyta apie 39 eurus per mėnesį).
„Tai ne dienos centras, bet maža įmonė, o tie žmonės įsilieja į darbą, padaro tam tikras užduotis“, – informavo vicemeras.
Pasak jo, svarstoma, kad Lukšiuose tokios socialinės dirbtuvės galėtų veikti viename iš dvaro pastatų ir čia būtų audimo artelė – būtų kuriami suvenyrai turistams. Šakiuose tokia veikla galbūt galėtų vykti prie Vaikų globos namų.
„Tai valstybinė, europinė politika, ne mes su meru gerdami arbatą sugalvojom“, – teigė vicemeras, ne kartą ir ne vieno susitikimo metu pabrėžęs, kad priešinimasis tokiai kaimynystei – tai žemo socialinio intelekto demonstravimas.
„Manau, vaikų pertvarką įgyvendinsite vieni iš pirmųjų“, – pagyrė pertvarkos ekspertė.
Bendruomeniniai namai – trijose rajono vietovėse
Daugiau klausimų kyla kalbant apie kitą tikslinę grupę – proto ar psichinę negalią turinčius asmenis, tad būtent neaiškumus ir bandoma išsklaidyti.
„Tikiuosi, didelio pasipriešinimo pas mus nebus, nes Žiežmarių, Biržų atvejai nuskambėjo labai neskaniai“, – sakė D. Jakavičius.
Dabar aišku tiek, kad trijose rajono vietose (Šakiuose, Lukšiuose, Gelgaudiškyje) turės atsirasti grupinio gyvenimo namai šiems negalią turintiems asmenims. Kiekvienuose namuose galėtų gyventi 8–10 tokių asmenų, su jais nuolat būtų vienas socialinis darbuotojas, tačiau įprastai dirbs daugiau specialistų. Tiesa, ši pertvarka orientuota ne į sunkią negalią turinčius asmenis, bet tuos, kuriems reikia minimalios priežiūros.
„Jų būsenos, gebėjimų vertinimus atliks nepriklausomi ekspertai. Jie nebūtinai iš įstaigos gali ateiti“, – informavo M. Janavičienė, pridurdama, kad vyks ir neįgalių asmenų pervertinimas.
Anot ekspertės, praktika rodo, kad dažnai bendruomeniniuose namuose pagyvenusių asmenų sveikatos būklė pagerėja, jie įgyja įgūdžių, tampa savarankiškesni. Būtent tokia ir pačios pertvarkos esmė – kuo labiau integruoti į visuomenę negalią turinčius asmenis. Žinoma, gali būti ir priešinga situacija, tad pablogėjus sveikatos būklei ir nusprendus, kad asmuo tokiuose namuose gyventi negali, jis grįžtų į instituciją.
Manoma, kad administruoti tokių namų veiklą galėtų Ilguvos socialinės globos namai ir tada jie būtų pavaldūs savivaldybei, o ne ministerijai, kaip dabar. D. Jakavičiaus žiniomis, rajone tokių asmenų yra 48.
Turi būti bendruomenės dalis
Tiesa, kol kas konkretūs sklypai neįvardijami, tik patikinama, kad jie suderinimui išsiųsti ministerijai. Be to, pavyzdžiui, sklypas Šakiuose ministerijai netiko, teko daryti pakeitimus.
„Kai bus patvirtinti ministerijos, tuomet paviešinsime ir pristatysime“, – sako rajono vadovai, žadantys su žmonėmis eiti į tiesioginį dialogą.
D. Jakavičius informavo, kad kiekvienų bendruomeninių namų plotas turėtų būti 220 kvadratinių metrų, tokie bendruomeniniai namai negali būti statomi miesto ar gyvenvietės pakrašty, bet turi atsirasti tarp žmonių, bendruomenėje. Prie jų turėtų būti ir šiltnamis, daržas, kita infrastruktūra. Taip pat turėtų veikti ir socialinės dirbtuvės, kad tokie asmenys įsijungtų į darbinę veiklą, už tai gautų minimalų užmokestį (numatyta apie 39 eurus per mėnesį).
„Tai ne dienos centras, bet maža įmonė, o tie žmonės įsilieja į darbą, padaro tam tikras užduotis“, – informavo vicemeras.
Pasak jo, svarstoma, kad Lukšiuose tokios socialinės dirbtuvės galėtų veikti viename iš dvaro pastatų ir čia būtų audimo artelė – būtų kuriami suvenyrai turistams. Šakiuose tokia veikla galbūt galėtų vykti prie Vaikų globos namų.
„Tai valstybinė, europinė politika, ne mes su meru gerdami arbatą sugalvojom“, – teigė vicemeras, ne kartą ir ne vieno susitikimo metu pabrėžęs, kad priešinimasis tokiai kaimynystei – tai žemo socialinio intelekto demonstravimas.
Ona iš Patamošupių:
