Nuo kitų metų kiekvieną iš pataisos įstaigos išeinantį į laisvę pasitiks socialiniai darbuotojai, kurių tikslas – padėti žmonėms integruotis į visuomenę, atgauti prarastus socialinius įgūdžius, o svarbiausiai – padėti jiems daugiau negrįžti į nusikalstamą pasaulį.

Šį naują integracijos-palydėjimo modelį parengė Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos kartu su Kalėjimų departamentu, o nuo naujų metų pataisos namuose pradės dirbti kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, kurie asmens integracija pradės rūpintis šiam dar tik ruošiantis palikti įkalinimo įstaigą. Visa informacija apie bausmę atlikusiojo paslaugų poreikius ir situaciją bus perduodama savivaldybei, į kurią asmuo planuos grįžti, o laisvėje jį pasitiks kiti socialinių paslaugų teikėjai, padėsiantys susitvarkyti dokumentus, rasti gyvenamąją vietą, paprašyti paramos ir paslaugų savivaldybėje. Toks palydėjimas bus teikiamas tol, kol asmuo įpras gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

Manoma, kad tokia bendra iniciatyva leis plėtoti socialinių darbuotojų indėlį nusikaltusių asmenų resocializacijos procese, nes šiuo metu beveik du trečdaliai buvusių nuteistųjų pakartotinai sugrįžta į pataisos įstaigas. Po šio įstatymo priėmimo Teisingumo ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad lig šiol buvo taip, jog bausmę atlikę žmonės atsiduria nedėkingoje situacijoje – negaudami tinkamų paslaugų, neturėdami tvirtų ryšių, susidurdami su stereotipais ir nežinodami, kur kreiptis pagalbos, tokie asmenys neturi gerų galimybių keisti savo gyvenimo. Pagal naujai nustatytą tvarką išeinančiais į laisvę asmenimis turės rūpintis savivaldybių paskirtos socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai arba nevyriausybinės organizacijos, jeigu su tokiomis savivaldybė yra sudariusi integracijos paslaugų teikimo sutartį.

Kaip teigia savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė, kol kas savivaldybės administracija dar nėra sudariusi sutarčių su jokiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, nes su jomis dar reikia aptarti šią naujovę ir išsiaiškinti daug niuansų, bet panašias paslaugas jos vadovaujamo skyriaus specialistai jau ir taip teikė lig šiol asmenims, sugrįžusiems iš įkalinimo įstaigų.

„Būdavo, kad paskambina anksčiau ir praneša, jog iš mūsų savivaldybės grįš asmuo, jam reikia padėti susirasti gyvenamąją vietą, nes neturi kur grįžt. Be to, grįžę į laisvę jie ir patys kartais kreipiasi vienkartinės pašalpos, kuri jiems priklauso (39 eurai), kartais reikia juos nukreipti susitvarkyti asmens dokumentus. Mums tai nėra nauja, mes nuolat rūpinamės asmenimis, kurie grįžta ir kreipiasi į skyrių įvairiais klausimais“, – pasakoja D. Pilypaitytė.

Vedėja prisimena, kad visai neseniai, dar pernai metais, teko pasirūpinti vieno vyresnio asmens, grįžusio į rajoną, apgyvendinimu, nes jis neturėjo artimųjų ir kur apsistoti. Pasak vedėjos, vyriškis laikinai buvo apgyvendintas Plokščiuose mišrių socialinių paslaugų centre „Vilties žiedas“. Tačiau tokių asmenų, kuriems labai smarkiai reikėtų jų skyriaus pagalbos, pasitaiko nedaug, nes dažniausiai iš pataisos įstaigų asmenys grįžta pas savo artimuosius, giminaičius arba jau iš anksto susiradę vietas, kur grįžę apsistos, kur darbo ieškosis. Anot D. Pilypaitytės, jaunesni asmenys dažniausiai išvyksta į didesnius miestus, kur jiems didesnės įsidarbinimo galimybės, o kitiems Socialinės paramos skyriaus specialistės iš karto pataria prisiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar susitvarkyti asmens dokumentus.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, pernai iš įkalinimo įstaigų į rajoną sugrįžo 19 asmenų, o šįmet iki spalio 1 d. buvo grįžę tik šeši asmenys. Kaip rodo statistika, mūsų rajone nėra dideli skaičiai, o ir specialistai sugrįžusiems asmenims ir iki šiol patardavo įvairiais klausimais, tačiau išėjusį naują įsakymą teks vykdyti ir formaliai bei ieškoti nevyriausybinių organizacijų, kurių socialiniai darbuotojai būtų tiesiogiai atsakingi už tokios paslaugos suteikimą. Pasak D. Pilypaitytės, šios funkcijos vykdymą perkelti Socialinių paslaugų centrui neišeina, nes jie ir taip turi per dideles apkrovas, todėl teks ieškoti kitos alternatyvos, o greičiausiai tai bus nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagal šią naują tvarką socialinis darbuotojas ar nevyriausybinės organizacijos atstovas bus atsakingas už tokį integracijos etapą – sudarys numatytų priemonių įgyvendinimo planą ir koordinuos visą reikalingų paslaugų ir paramos teikimą. Pagal poreikį žmogus bus informuojamas ir konsultuojamas apie jam naudingas paslaugas, lydimas į įvairias įstaigas ar institucijas, pavyzdžiui, išsiimti asmens tapatybės dokumentą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Socialinis darbuotojas tarpininkaus kreipiantis dėl pinginės socialinės paramos, kitų socialinių paslaugų ar tikslinės pagalbos.