Potvyniai sunkiai prognozuojami, o ar jų šiais metais išvengsime – viskas priklauso nuo gamtos. Kaip iš anksto pasiruošti nenuspėjamoms gamtos stichijoms, praėjusią savaitę diskutuota per savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Pasirodo, potvynių padariniai nėra tokie dideli, kad iškiltų grėsmė žmonių gyvybėms.

Savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Stepaitis sako, kad pagal Aplinkos apsaugos ministerijos geografijos tinklo tarnybos padarytą analizę yra numatyta, kur gali kilti didžiausi pavojai, patvankos prie upių. Kalbant apie potvynio galimybę, mūsų rajonui kelia grėsmę Nemuno ir Šešupės upės.

„Tikėtina, kad ties mūsų rajonu Nemunas gali pakilti iki 6 metrų, o Šešupė netgi iki 5 metrų. Tačiau tai yra sunkiai prognozuojama, labai nuo daug ko priklauso tie aukščiai ir patvankos ribos“, – aiškino R. Stepaitis.

Anot specialisto, kažkokių inžinerinių statinių mūsų rajono teritorijoje nėra rekomenduojama statyti, tačiau reikia susitarti tarnybomis, kada ir kaip laiku perspėti vietos gyventojus. Pasak R. Stepaičio, reikia iš anksto įspėti gyventojus, kad žmonės iš pievų patrauktų savo turtą, patys laiku reaguotų, nes potvynis gali kilti staiga ir, kaip dažniausiai atsitinka, naktį. Įspėti gyventojus gali ir pasieniečiai ar policija, nes jie rajone budi visą parą, tad, pastebėję potvynį, galėtų greičiausiai informuoti tiek atsakingus asmenis, tiek pačius žmones. Didžiausi pavojai dėl potvynio mūsų rajone gali kilti Gelgaudiškio, Plokščių, Kriūkų, Kudirkos Naumiesčio seniūnijų gyvenamosiose teritorijose.

Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Rekešius pastebėjo, jog reikia būti pasiruošus: potvynio atveju polydžio vanduo gali užlieti šulinius ir gręžinius.

„Reikia pagalvoti, kaip gyventojai galėtų apsaugoti šulinius, o jeigu neina apsaugoti, tada reikia galvoti, kaip bus jiems tiekiamas geriamasis vanduo ir apie tų šulinių ir gręžinių dezinfekavimą po potvynio“, – įspėjo V. Rekešius.

Komisija tarėsi ir diskutavo, kaip, jeigu kiltų potvynis, perspėti gyventojus, kad jie laiku evakuotųsi, bet tokio atvejo, kad gyventojams kiltų reali grėsmė dėl patvankos, Kudirkos Naumiesčio ar panemunės seniūnijų seniūnai nežino.

Pakalbinti seniūnai sako, kad smarkesnis potvynis buvo 2010 metais, o paskutinį kartą, prieš trejus metus ledo lytis netgi „nupjovė“ ir nunešė Plokščių pavėsinę, pastatytą prie Nemuno. Anot seniūnės Laimutės Miliūnienės, daugiausiai upės vanduo yra pakilęs iki naujai įrengtos poilsiavietės, tarpais  paskalavo vietomis dviračių taką, tačiau didesnių bėdų vanduo nepridarė. Šiais metais seniūnija jau iš anksto pasiruošusi – visi poilsiavietės įrenginiai išvežti ant kalno. Pasak L. Miliūnienės ir Kriūkų seniūnės Onos Rakauskienės, Nemuno vanduo neapsemia gyvenviečių ar šulinių, nes jie yra aukščiau ir toliau nuo upės.

Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis sako, jog daugiausiai problemų potvynis gali sukelti jų seniūnijoje, jeigu bus apsemti vandentiekio gręžiniai, kaip jau buvę prieš dešimtmetį.

„Paliks net kelias gyvenvietes vėl be geriamojo vandens“, – sako seniūnas.

Anot seniūno, kada buvo apsemtos Nemuno lankos, o be vandens liko ne tik pats miestas, bet ir Skaistakaimis, Pakalniškės bei Daukantiškių gyvenvietės. Kiek atsimena seniūnas, tikrai didelis potvynis yra buvęs 1967 m., kada Nemuno vanduo tiek pakilo, jog buvo apsemta net bažnyčios teritorija, o pastaraisiais dešimtmečiais vanduo daugiausiai buvo pakilęs iki Nemuno gatvės. Pasak seniūno, patiems gyventojams patvanka pavojaus nekelia, visa grėsmė yra tik likti be geriamojo vandens, o ar šiais metais gali kilti potvynis, seniūnas sako, kad viskas priklausys ir nuo to, kaip greitai tirps sniegas, ir nuo kitų veiksnių.

Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius sako, jog daugiausiai per potvynius, kiek jam žinoma, vanduo buvo pasiekęs tik Širvintos taką, o vienintelė gatvė mieste, kuri pastarąjį kartą žemiausioje vietoje ir buvo apsemta, yra Šešupės gatvė. Tačiau ir tai vandens lygis nėra tiek pakilęs, kad keltų grėsmę gyventojams. Nei vandens gręžinių, nei gyventojų šulinių, anot seniūno, pakilęs Šešupės vanduo dar nėra lig šiol apsėmęs, tačiau šįmet yra kita grėsmė – neaišku, kaip potvynis pakenktų pasieniečių įrengtai vaizdo stebėjimo sistemai, kuri yra įrengta prie pat upės, žemoje vietoje. Tačiau visi seniūnai tikisi, kad ledas tirps tolygiai ir didesnių problemų nepridarys.

Per Ekstremalių situacijų komisijos posėdį komisijos pirmininkas administracijos direktorius Dainius Grincevičius sakė, jog reikia komisijai priimti protokolinį sprendimą ir įspėti vandenų įmonę „Šakių vandenys“, kad ši pasiruoštų tokiam atvejui, jeigu, kilus potvyniui, gyventojai liktų be vandens, ir tuo pasirūpinti.