Gelgaudiškio kultūros centro direktorė Diana Šležienė sako, jog jaunimo erdvėse dirbantys darbuotojai norėtų savo susidėliotus darbus dirbti su jaunimu, o ne rūpintis, kaip ir iš kur gauti pinigų jaunimo erdvei išlaikyti. D. Pavalkio nuotr.
Kaip išsilaikyti Gelgaudiškio kultūros centro Atvirai jaunimo erdvei? Toks klausimas kilo tiek čia besidarbuojančiai kultūros centro vadovei Dianai Šležienei, tiek ir tiesiogiai su jaunimu dirbančiai Tatjanai Vrubliauskienei, kurios šį klausimą tarybai pateikė dar prieš posėdį ir laukė atsakymo, kodėl pasikeitė finansavimo taisyklės.
Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Martinas Eimutis sako, kad šįmet finansavimas atvirų jaunimo erdvių projektams yra padidintas (nuo 150 iki 200 eurų vienam projektui, o iniciatyvoms nuo 300 iki 400 eurų), taip didinat galimybę finansavimą gauti ir didesnį, ir didesniam skaičiui organizacijų.
Kadangi buvo padidintas finansavimas jaunimo centrų ir erdvių mokymo ir iniciatyvų projektams, tai 600 eurų (eilutės konkrečiai jaunimo centrų veiklai finansuoti) neliko, tačiau centrai gali teikti atskirus prašymus jų veiklai finansuoti. Tokia tvarka, anot M. Eimučio, atsirado dėl to, kad iniciatyvų ir mokymų projektams būtų skiriama daugiau pinigų. Be to, nereikia skelbti konkurso.
„Jeigu anksčiau buvo galima gauti 600 eurų atviroms jaunimo erdvėms, tai dabar tą patį finansavimą jos gaus per mokymų ir iniciatyvų programą. Iš įvairių šaltinių galima gauti didesnį finansavimą erdvei negu lig šiol tik iš vienos eilutės, kuri buvo skirta vienai jaunimo erdvei finansuoti“, – aiškino Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas.
„Mes tų pinigų galime gauti bet kaip ir bet kur – dirbant jų galima surasti, bet mums neaišku, negavome informacijos iš jūsų, negavome atsakymo, kodėl nebus duodamas finansavimas jaunimo erdvei. Mes negavome atsakymo, paaiškinimo, mums trūksta informacijos ir jaučiamės ignoruojami. Mums netinka mokymams skirti pinigai ir mes nenorime kažko ieškoti dabar, mes norime dirbti“, – poziciją išsakė Gelgaudiškio kultūros centro direktorė D. Šležienė.
Anot savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorės Danutės Jurgutienės, atsakymas oficialiai buvo pateiktas dar praėjusį penktadienį, o gelgaudiškietėms paaiškino, jog joms tereikia parašyti prašymą ir pinigai bus skirti jaunimo erdvei finansuoti, tai yra žymiai lengviau nei parašyti paraišką.
„Supaprastintos galimybės gauti paramą“, – patikino D. Jurgutienė, pridurdama, kad šįmet nėra gauta papildomo finansavimo (6 tūkst. eurų), kuris buvo skirtas konkrečiai jaunimo centrams ir erdvėms finansuoti. Tačiau čia koordinatorę papildė savivaldybės tarybos bei Jaunimo reikalų tarybos narė Judita Ambrasienė. Ji sakė, jog papildomi pinigai buvo skirti projekto „Mobilusis darbas“ įgyvendinimui. Anot J. Ambrasienės, labai gaila, kad šiuo metu Plokščiuose jau nebeliko jaunimo erdvės, ir vienintelė, be Šakių, šiuo metu yra tik Gelgaudiškyje. Dar vienas svarbus momentas, anot J. Ambrasienės, kad mokymams tie pinigai (200 eurų) per maži – kitose savivaldybėse tai net nepraktikuojama, todėl tikslinga tam numatyti lėšas.
T. Vrubliauskienė sako, jog nesuprantama, kaip nuo 2014 m. iki šių metų atsitiko taip, kad rajone liko tik viena atvira erdvė. Anksčiau dar buvo atvira jaunimo erdvė ir Slavikuose, kurią šiuo metu Šakių atviras jaunimo centras per įgyvendinamą projektą „Mobilusis darbas“ vėl bando atgaivinti, šiuo klausimu diskutuoja su vietos bendruomene.
Kad reikia atgaivinti atviras jaunimo erdves miesteliuose ir kaimuose, sutarė beveik visi posėdžio dalyviai. Anot J. Ambrasienės, dirbant su projektu „Mobilusis darbas“ matėsi, kaip jaunimui kaimuose trūksta dėmesio ir užsiėmimo, tačiau trūksta lyderių, kurie tą veiklą skatintų, inicijuotų.
Posėdyje dalyvavęs vicemeras Darius Jakavičius ir kiti tarybos nariai siūlė Jaunimo reikalų tarybai rinktis diskutuoti tuo pačiu aktualiu klausimu – ką daryti, kad rajone atsirastų daugiau jaunimo erdvių? Anot vicemero, sprendžiant šį klausimą būtų galima įtraukti daugiau visuomenės organizacijų – bibliotekas, kultūros centrus ir kitus iniciatyvius, veiklius vietos šviesuolius. Tačiau kita Jaunimo reikalų tarybos narė Giedrė Jasevičiūtė sako, jog reikia ieškoti ne organizacijų, bet atskirų asmenybių, kurios telktų ir vienytų tiek jaunimą, tiek tas pačias organizacijas. Šis klausimas, kaip tai padaryti, – kito Jaunimo reikalų tarybos posėdžio ašis.
Trečiadienį posėdžiavusi Jaunimo reikalų taryba pritarė ir kitiems klausimams: Šakių socialinių paslaugų centro Atvirojo jaunimo centro projekto „Laisvas būti 2021“ bendram finansavimui bei šio centro kito projekto „Mobilus darbas Šakių rajone 2021“ bendram finansavimui.