Šakietė Algimanta Balčiūnienė liko sukrėsta, kai pamatė ant vyro kapo Kudirkos Naumiesčio kapinėse žvėrių nugraužtas gėles, ištryptą kapavietę. Senjorė svarsto, ar gėles atsodinti, jei ir toliau žvėrys po kapines vaikščios. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Pastarąją savaitę į Kudirkos Naumiesčio kapines atėję aplankyti savo mirusių artimųjų žmonės pamatė ir nelabai malonų vaizdą – nugraužtus gėlių žiedus bei ištryptas kapavietes. Žmonės pirštu beda į netoliese esantį Bosevičių danielių ūkį, pastarojo šeimininkai tvirtina, kad jų gyvūnai ganosi aptvare, kad gėles kapinėse skabo greičiausiai natūralioje aplinkoje gyvenantys danieliai ar laukinės stirnos.
Nuskabytos gėlės
Šakietė Algimanta Balčiūnienė prieš Velykas Kudirkos Naumiesčio kapinėse, kaip ir dauguma, sutvarkė kapus, pasodino našlaičių ant vyro kapo. Tačiau po kelių dienų tuos pačius kapus aplankiusi giminaitė pamatė suniokotą kapavietę.
„Pirmadienį paskambino pusseserė ir pasakė, kad gėlės nuėstos, žemė išpėduota. Visas Naumiestis kalba, kad Pašešupy gyvena ūkininkas Bosas (Keistutis Bosevičius – red. past.), laiko danielius, apie aštuoniasdešimt. Tai ir traukia banda per tuos kapus. Gal ten kokiomis senomis tvoromis aptverta. Man pasakojo, kad ir pernai vasarą kolektyvinius sodus danieliai niokojo“, – problemą išsakė moteris.
Antradienį kartu su Algimanta nuvykstame į Kudirkos Naumiesčio kapines, šakietės artimųjų kapas visai greta tvoros ir vartelių. Pamatytas vaizdas A. Balčiūnienę sukrėtė: neseniai pasodintos našlaitės nuskabytos, ant kapo ir greta – kanopų žymės.
„Kas iš to, kad naujas gėles pasodinsiu. Rytoj gal vėl viskas bus suniokota. Turi pirma tą bandą susitvarkyti. Čia ne mano vienos gėlės nuėstos, Motinos diena artėja, o pasisodinti gėlių negali“, – piktinosi šakietė.
Greta prie artimųjų kapo sutikta naumiestietė Ilona pasakojo, kad našlaites pasodino šeštadienį, o pirmadienį atvažiavusi rado sveiką tik vieną gėlę, tad dabar tenka atsodinti. Greta dar vienas kapas, čia greičiausiai miško gyventojų pasidarbuota dar daugiau: našlaitės ne tik nugraužtos, bet našlaičių sodinukai išrauti, išmėtyti po kapavietę. Sutikti kapavietes tvarkantys darbininkai pasakojo, kad arčiau pušyno esančiose naujose kapinėse matę vieną kapavietę dar labiau suniokotą – skaldelė su gėlėmis ir žemėmis žvėrių kanopomis tiesiog sumaišyta.
Net gerai nepažįstantiems laukinės faunos aišku, kad tai ne kiškių nugraužtos gėlės, greičiausiai laukinių stirnų ar danielių. Tiesa, našlaitės nukramtytos tik vietomis, dauguma jų bei kita augmenija neliesta ir kol kas kapinėse gražiai žaliuoja.
Uždaryti vartelius
Kudirkos Naumiesčio kapinių teritorija apima daugiau kaip keturių hektarų plotą, kapinės aptvertos tvora, įrengti net šešeri varteliai. Kapinėse sutiktas seniūnijos kapinių prižiūrėtojas Gracijus Diržinskas tvirtino, kad problemą žino.
„Žmonės patys kalti. Išeina iš kapinių ir palieka atidarytus vartelius. Jau prie kiekvieno įėjimo ir lapelius su prašymu uždaryti pakabinau, ir vartų kablius padariau. Aš negaliu sugaudyti tų žvėrių. Jei kiekvienas uždarytų vartelius, manau, problema būtų išspręsta, žvėris ateis vieną, antrą kartą, pamatys, kad neina įeiti, tikrai per tvoras žvėrys nešokinės, – tikino G. Diržinskas. – Ir pernai ši problema buvo. Žmonės skundžiasi, kad gėles nukandžioja. Negaliu atsakyti, ar tai stirnos, ar danieliai ir kieno jie į kapines užsuka. Manau, jeigu būtų laukiniai – neitų į kapines.“
Į kapines atskuba ir miesto seniūnas Edvardas Belevičius. Jis tikina suprantantis žmonių susirūpinimą, bet mestus kaltinimus K. Bosevičiui dėl palaidų danielių laiko nepagrįstus.
„Čia pilna laukinių stirnų. Vakare net baisu keliu važiuoti – akys blizga. Prie kelio Šakiai–Kudirkos Naumiestis yra gyventojo prisodinta eglaičių, tai stirnos viršūnes pradėjo ėsti, dabar ištepė repelentais. Čia ir pernai ėjo gyvūnai į kapines. Kiek žinau, jų čia gyvena visa šeimyna, stirninas ir patelės“, – pasakojo seniūnas.
Kieno danieliai?
Su seniūnu kartu važiuojame iki galimai kaltininkų – už kelių šimtų metrų nuo kapinių Bosevičių sodyboje auginamų danielių. Pakeliui laukais prašuoliuoja stirna, neria į aukštą pievos žolę. Danielius randame besiganančius garde, aptvertame aukšta tvora su uždarytais vartais. Sodybos šeimininkai gyvena pačiame Kudirkos Naumiestyje, važiuojame iki jų. Pasitikusi Loreta Bosevičienė, pamačiusi mus, suprato, dėl ko atvažiavome. Moteris pasakojo, kad pernai iš tiesų paleido keletą danielių į natūralią aplinką.
„Bet jie niekur nenuėjo nuo mūsų namų. Po to mes juos šiaip ne taip sugaudėm. Jie ir mūsų kieme siautėjo, ir žmonių soduose pridarė žmonėms eibių. Mes pernai žinojom, kad buvo danieliai palaidi, tai vienai moteriai nuostolius, patirtus kapinėse, atlyginom. Daugiau tikrai nesugalvotume taip juos paleisti. O aplink Naumiestį gamtoje gyvenančių danielių pilna. Gal iš Keturkaimio, Kataučiznos, Slabadų atklydo, vyras matė – ten jų pilni laukai. Dar žmonės juos pašėrė, prijaukino. Bet jie ne mūsų“, – tvirtino L. Bosevičienė.
Anot L. Bosevičienės, jai šita situacija su kapinėmis tikrai nemaloni.
„Atvažiavo neseniai viena moteris, net neišklausiusi jokio paaiškinimo, užsipuolė. Nuvažiuojam į kapines, visi vartai atidaryti“, – kalbėjo L. Bosevičienė.
Į pokalbį įsiterpęs seniūnas dar pridūrė: kuomet buvo deginama kitapus Šešupės, Rusijos pusėje, žolė, laukinės stirnos galėjo atbėgti ir iš ten.
Keistas įprotis
Žmonės dėl kapus niokojančių žvėrių kaltina ir medžiotojus. Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis tvirtino, kad kol kas medžiotojų rankos surištos.
„Dabar ne medžioklės sezonas. Kitas dalykas – kapinės yra arti miesto, mums niekas neleis žvėrių medžioti. Gal kokiomis petardomis būtų galima pagąsdinti? Stirnų patinus bus galima medžioti nuo gegužės 1 d.“, – aiškino G. Liepuonis.
Kaip atbaidyti žvėris, kad neėstų kapų gėlių, teiraujamės gamtininko Selemono Paltanavičiaus. „Negirdėjau, kad danieliai eitų į kapines, bet stirnos net Vilniaus centre nuėda tulpes, kurių kiti žvėrys neliečia. Kažkoks naujas stirnų įprotis atsirado. Prieš keletą metų jos daugelyje Lietuvos vietų pradėjo masiškai ėsti tujas, kurios yra netgi nuodingos. Gyvūnai tiek tapo jaukūs. Galbūt pavasaris šiek tiek užsitęsė. O kokie žvėrys apsilankė kapinėse, galima pagal kanopėles nustatyti. Siauros, mažos, tikėtina, stirnos. O ir peršokti metro dvidešimties aukščio tvorą stirnoms nėra problema“, – tikino S. Paltanavičius ir patarė gyventojams nusipirkti repelentų, kuriuos naudoja miškininkai, tereikia papurkšti kapų gėles repelentu, ir stirnos prie jų neis.
Gamtininkas pasakojo, kad vasarą stirnų patelės veda jauniklius ir pasitraukia toliau nuo gyvenviečių. Metų laikas, kada kapus aplanko daugiausia stirnų, yra žiema ir pavasario pradžia.
„Pirmadienį paskambino pusseserė ir pasakė, kad gėlės nuėstos, žemė išpėduota. Visas Naumiestis kalba, kad Pašešupy gyvena ūkininkas Bosas (Keistutis Bosevičius – red. past.), laiko danielius, apie aštuoniasdešimt. Tai ir traukia banda per tuos kapus. Gal ten kokiomis senomis tvoromis aptverta. Man pasakojo, kad ir pernai vasarą kolektyvinius sodus danieliai niokojo“, – problemą išsakė moteris.
Antradienį kartu su Algimanta nuvykstame į Kudirkos Naumiesčio kapines, šakietės artimųjų kapas visai greta tvoros ir vartelių. Pamatytas vaizdas A. Balčiūnienę sukrėtė: neseniai pasodintos našlaitės nuskabytos, ant kapo ir greta – kanopų žymės.
„Kas iš to, kad naujas gėles pasodinsiu. Rytoj gal vėl viskas bus suniokota. Turi pirma tą bandą susitvarkyti. Čia ne mano vienos gėlės nuėstos, Motinos diena artėja, o pasisodinti gėlių negali“, – piktinosi šakietė.
Greta prie artimųjų kapo sutikta naumiestietė Ilona pasakojo, kad našlaites pasodino šeštadienį, o pirmadienį atvažiavusi rado sveiką tik vieną gėlę, tad dabar tenka atsodinti. Greta dar vienas kapas, čia greičiausiai miško gyventojų pasidarbuota dar daugiau: našlaitės ne tik nugraužtos, bet našlaičių sodinukai išrauti, išmėtyti po kapavietę. Sutikti kapavietes tvarkantys darbininkai pasakojo, kad arčiau pušyno esančiose naujose kapinėse matę vieną kapavietę dar labiau suniokotą – skaldelė su gėlėmis ir žemėmis žvėrių kanopomis tiesiog sumaišyta.
Net gerai nepažįstantiems laukinės faunos aišku, kad tai ne kiškių nugraužtos gėlės, greičiausiai laukinių stirnų ar danielių. Tiesa, našlaitės nukramtytos tik vietomis, dauguma jų bei kita augmenija neliesta ir kol kas kapinėse gražiai žaliuoja.
Uždaryti vartelius
Kudirkos Naumiesčio kapinių teritorija apima daugiau kaip keturių hektarų plotą, kapinės aptvertos tvora, įrengti net šešeri varteliai. Kapinėse sutiktas seniūnijos kapinių prižiūrėtojas Gracijus Diržinskas tvirtino, kad problemą žino.
„Žmonės patys kalti. Išeina iš kapinių ir palieka atidarytus vartelius. Jau prie kiekvieno įėjimo ir lapelius su prašymu uždaryti pakabinau, ir vartų kablius padariau. Aš negaliu sugaudyti tų žvėrių. Jei kiekvienas uždarytų vartelius, manau, problema būtų išspręsta, žvėris ateis vieną, antrą kartą, pamatys, kad neina įeiti, tikrai per tvoras žvėrys nešokinės, – tikino G. Diržinskas. – Ir pernai ši problema buvo. Žmonės skundžiasi, kad gėles nukandžioja. Negaliu atsakyti, ar tai stirnos, ar danieliai ir kieno jie į kapines užsuka. Manau, jeigu būtų laukiniai – neitų į kapines.“
Į kapines atskuba ir miesto seniūnas Edvardas Belevičius. Jis tikina suprantantis žmonių susirūpinimą, bet mestus kaltinimus K. Bosevičiui dėl palaidų danielių laiko nepagrįstus.
„Čia pilna laukinių stirnų. Vakare net baisu keliu važiuoti – akys blizga. Prie kelio Šakiai–Kudirkos Naumiestis yra gyventojo prisodinta eglaičių, tai stirnos viršūnes pradėjo ėsti, dabar ištepė repelentais. Čia ir pernai ėjo gyvūnai į kapines. Kiek žinau, jų čia gyvena visa šeimyna, stirninas ir patelės“, – pasakojo seniūnas.
Kieno danieliai?
Su seniūnu kartu važiuojame iki galimai kaltininkų – už kelių šimtų metrų nuo kapinių Bosevičių sodyboje auginamų danielių. Pakeliui laukais prašuoliuoja stirna, neria į aukštą pievos žolę. Danielius randame besiganančius garde, aptvertame aukšta tvora su uždarytais vartais. Sodybos šeimininkai gyvena pačiame Kudirkos Naumiestyje, važiuojame iki jų. Pasitikusi Loreta Bosevičienė, pamačiusi mus, suprato, dėl ko atvažiavome. Moteris pasakojo, kad pernai iš tiesų paleido keletą danielių į natūralią aplinką.
„Bet jie niekur nenuėjo nuo mūsų namų. Po to mes juos šiaip ne taip sugaudėm. Jie ir mūsų kieme siautėjo, ir žmonių soduose pridarė žmonėms eibių. Mes pernai žinojom, kad buvo danieliai palaidi, tai vienai moteriai nuostolius, patirtus kapinėse, atlyginom. Daugiau tikrai nesugalvotume taip juos paleisti. O aplink Naumiestį gamtoje gyvenančių danielių pilna. Gal iš Keturkaimio, Kataučiznos, Slabadų atklydo, vyras matė – ten jų pilni laukai. Dar žmonės juos pašėrė, prijaukino. Bet jie ne mūsų“, – tvirtino L. Bosevičienė.
Anot L. Bosevičienės, jai šita situacija su kapinėmis tikrai nemaloni.
„Atvažiavo neseniai viena moteris, net neišklausiusi jokio paaiškinimo, užsipuolė. Nuvažiuojam į kapines, visi vartai atidaryti“, – kalbėjo L. Bosevičienė.
Į pokalbį įsiterpęs seniūnas dar pridūrė: kuomet buvo deginama kitapus Šešupės, Rusijos pusėje, žolė, laukinės stirnos galėjo atbėgti ir iš ten.
Keistas įprotis
Žmonės dėl kapus niokojančių žvėrių kaltina ir medžiotojus. Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis tvirtino, kad kol kas medžiotojų rankos surištos.
„Dabar ne medžioklės sezonas. Kitas dalykas – kapinės yra arti miesto, mums niekas neleis žvėrių medžioti. Gal kokiomis petardomis būtų galima pagąsdinti? Stirnų patinus bus galima medžioti nuo gegužės 1 d.“, – aiškino G. Liepuonis.
Kaip atbaidyti žvėris, kad neėstų kapų gėlių, teiraujamės gamtininko Selemono Paltanavičiaus. „Negirdėjau, kad danieliai eitų į kapines, bet stirnos net Vilniaus centre nuėda tulpes, kurių kiti žvėrys neliečia. Kažkoks naujas stirnų įprotis atsirado. Prieš keletą metų jos daugelyje Lietuvos vietų pradėjo masiškai ėsti tujas, kurios yra netgi nuodingos. Gyvūnai tiek tapo jaukūs. Galbūt pavasaris šiek tiek užsitęsė. O kokie žvėrys apsilankė kapinėse, galima pagal kanopėles nustatyti. Siauros, mažos, tikėtina, stirnos. O ir peršokti metro dvidešimties aukščio tvorą stirnoms nėra problema“, – tikino S. Paltanavičius ir patarė gyventojams nusipirkti repelentų, kuriuos naudoja miškininkai, tereikia papurkšti kapų gėles repelentu, ir stirnos prie jų neis.
Gamtininkas pasakojo, kad vasarą stirnų patelės veda jauniklius ir pasitraukia toliau nuo gyvenviečių. Metų laikas, kada kapus aplanko daugiausia stirnų, yra žiema ir pavasario pradžia.
Virginijus iš Branduoliškių:
