Pirmadienio popietę Šakių rajono savivaldybė sulaukė svečių – čia užsuko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, jo patarėja Gintarė Martikonytė bei komiteto nariai – Algirdas Butkevičius, Vytautas Mitalas ir Vytautas Gapšys. Šakiai seimūnams buvo tik viena iš stotelių, mat laiką iki rudens sesijos pradžios jie išnaudoja aplankydami savivaldybes, kuriose įžvelgia problemų arba, priešingai, mato kaip sektiną pavyzdį.

Pasak M. Majausko, nors Šakių savivaldybė patenka į antrąją kategoriją, visgi yra ir opių temų, tad Šakiuose didžiausias dėmesys buvo skirtas investicijų ir švietimo klausimams.

Mero Edgaro Pilypaičio kabinete sutikti svečiai visų pirma pristatė savo darbus, netrukus tiesiogiai paliesiančius savivaldybes – M. Majauskas supažindino su numatomais fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimais bei vyriausybės teikiamu projektu, kuriuo bus siūloma atlaisvinti galimybes skolintis.

„Grubiai tariant, Šakių rajono savivaldybei turėtų būti suteikta galimybė papildomai pasiskolinti 8 mln. eurų. Jei būtų skolinamasi europinių projektų įgyvendinimui, galime skaičiuoti apie 16 mln. eurų projektų apimtį. Diskusijos ir svarstymai užsitęsė, bet sprendimas tikrai bus priimtas nuo sausio“, – žadėjo komiteto pirmininkas ir pabrėžė, jog pagrindinė savivaldybės misija – nieko nelaukiant tinkamai pasiruošti.

„Svarbu, kad savivaldybė startuotų  žemu startu, turėtų pasiruošusi projektus ir būtų pasirengusi juos įgyvendinti pakankamai greitai. Projektai gali būti įvairūs – sporto aikštynai, kultūros namai,  vandentiekio projektai, energetinio efektyvumo projektai. Žinau, kad rinkiminis laikotarpis, daug laiko praleidžiate bendraudami su gyventojais, bet svarbu su projektais startuoti pakankamai greitai. Tai komiteto darbas ir atsakomybė, mums svarbu, kad savivaldybė būtų pasiruošusi“, – kalbėjo M. Majauskas.

Aptarus laukiančias naujienas, buvo atsigręžta į realijas – komiteto nariai domėjosi verslo padėtimi, teiravosi, kaip sekasi pritraukti naujus investuotojus.

E. Pilypaitis džiaugėsi, jog rajone atsirado daug smulkių verslų, kuriems užgimti leido Vietos veiklos grupės skiriama parama, o „stambių investuotojų prisiviliojimui“ meras įžvelgė net kelias kliūtis. Anot jo, didelė problema yra darbo jėgos trūkumas, nedėkinga geografinė padėtis – rajonas ribojasi su Kaliningradu, taip pat turime 70 km Nemuno sieną. Be to, susižavėjimo nekelia ir infrastruktūra.

„Smetoninėje Lietuvoje buvo planas, kad nuo Kazlų Rūdos arba nuo Pilviškių eitų geležinkelių trasa pro Jurbarką, link Tauragės ir čia būtų sužiedinimas. To plano neįgyvendino, turime tik automobilių kelius, bet viską vežioti vien tik vilkikais sunku. Be to, esame žemės ūkio kraštas, turime daug derlingų žemių, praktiškai visos apsėtos. Žemės ūkis išskirtinai visas žaliavinis, nors apie perdirbimo galimybes buvo kalbėta visaip, bet tai įmanoma daryti tik kooperuojantis, o tam reikia ūkininkų tarpusavio pasitikėjimo. Jie užaugina, gerai gyvena ir nesuka galvų“, –  teigė meras.

Nuo investicijų buvo pereita prie švietimo. M. Majausko teigimu, savivaldybės požiūris į švietimą atskleidžia jos ateities matymą, o tai svarbu potencialiems investuotojams, tad investicijos ir švietimo aplinka – labai susijusios sferos. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai domėjosi bendra rajono švietimo padėtimi, gimnazijų likimu, prašė pakomentuoti fiasko patyrusio matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus, įvardyti, kokių veiksmų planuojama imtis, siekiant išlipti iš prastų rezultatų duobės.

 „Rugpjūčio mėnesį planuojame susitikti su matematiką dėstančiais mokytojais ir kartu ieškoti problemos šaknų. Gali būti, jog jos slypi daug giliau – gal net pradinėse klasėse. Mokytojai dažnai sako, kad į gimnazijas vaikai ateina be pagrindų. Dar viena sistemos yda – antroje gimnazijos klasėje laikant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą nebūtina gauti patenkinamą įvertinimą, kad pereitum į trečiąją klasę.  Jei mes eliminuojame tokį dalyką, mes uždegame žalią šviesą nesimokinant mokytis toliau. Be to, šiais metais mokyklą baigę dvyliktokai to pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo net nelaikė, kadangi tuomet buvo karantinas. Matematika yra viena iš esminių Lietuvos problemų – gaila, kad ji yra eilę metų, gaila, kad vis leidžiamės žemyn“, – kalbėjo vicemeras Darius Jakavičius.

Neginčydamas fakto, jog prastos mokinių matematikos žinios jau tapo valstybinio lygio galvos skausmu, M. Majauskas svarstė, ar savivaldybės rankos čia išties surištos, mat kokybiško ugdymo užtikrinimas kartu spręstų ir demografines problemas, keltų savivaldybės patrauklumą investuotojų akyse.

„Aritmetiką mėgstame ir kartais ieškome paprastų sprendimų, bet mano politinis krikštatėvis sako, jog lengvas kelias – ne mūsų kelias. Tai jei paieškotume variantų, na, tarkime, būtų didesni matematikos mokytojų atlyginimai, savivaldybė matydama poreikį pati primokėtų tiek, kad darbo užmokestis siektų 3 tūkst. eurų. Gal tai pakeistų situaciją? Jei norite turėti jaunų šeimų, kompetentingų, aktyvių darbo rinkoje žmonių, turite juos kažkaip pritraukti. Vienas iš traukos elementų – garantas, kad tavo vaikai baigs stiprią mokyklą, be kliūčių įstos į universitetą, gaus gerą darbą“, – mintis dėstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Visgi meras pasiūlymu per daug nesižavėjo – jis teigė, jog didesnės algos tam tikriems specialistams įžiebtų konfliktus pačių mokytojų rate.

„Svarbu tolygiai suformuotas tinklas, pas mus yra tokių mokytojų, kurie su 30 vaikų dirba, yra ir tokių, kurie su aštuoniais, o mokytojai mėgsta pasilyginti – netolygumas per jų pokalbius išsireiškia. Jei būtų vienodas tinklas, darbo krūvis, tai tada gal ir taip, bet jei 3 tūkst. eurų mokėsim tam, kuris su aštuoniais vaikais dirba...“ – abejones išreiškė E. Pilypaitis.

Tiesa, alternatyvių idėjų, kaip stiprinti ugdymo kokybę ar kokiomis priemonėmis spręsti netrukus kritine tapsiančią mokytojų stygiaus problemą, savivaldos atstovai tądien nepasiūlė. Nors diskusijos metu į jų daržą nuskriejo vienas kitas klausimas ar pastebėjimas, tačiau komiteto nariai užtikrino, jog tai jokiu būdu ne kritika, o geranoriškumo ir bendradarbiavimo išraiška. Na, o pasibaigus pokalbiams, visa kompanija patraukė apžiūrėti vasaros nuotaikomis gyvenančių Šakių, vėliau užsuko ir į Zyplių dvarą.