Ministerijos užmojai, jog visi be tėvų globos likę vaikai gyventų tik šeimos aplinkoje, kol kas gana sunkiai skinasi kelią. Šakiuose jau turėję būti pastatyti bendruomeniniai globos namai dar tik pirminėje statybų stadijoje, o nuo liepos 1 d. pasikeitus Vaiko globos organizavimo nuostatams, išnyksta anksčiau galiojusi tvarka, kad kiekvienas rajonas rūpinasi tik savo vaikais. Be to, buvo nerimo, kad baigia galioti Vaikų globos namų licencija, tad antradienį suinteresuotos pusės rinkosi pasitarti, kaip ir kur reikėtų apgyvendinti be tėvų globos likusius vaikus, nes jaučiamas ir globėjų trūkumas.

Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Indrė Jurjonienė pripažino, kad situacija aptarta nekart, neaišku, kokių pakeitimų iš valdžios dar galima sulaukti, tačiau ieškoti išeičių ir spręsti situaciją įpareigoja ir nuo liepos 1d. įsigalioję nuostatų pakeitimai.

„Vaiko globos priežiūrą vykdo tas teritorinis skyrius, kur vaikas gyvena faktiškai“, – aiškino I. Jurjonienė.

Tai reiškia, kad nesvarbu, ar Vaikų globos namuose gyvena mūsų ar kito rajono vaikai, jų priežiūrą, sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja, vykdome mes. Būta nerimo ir dėl kalbų, kad netrukus baigia galioti Vaikų globos namų veiklos licencija, o tai reikštų, jog reikėtų spręsti ten esančių vaikų apgyvendinimo klausimą, tačiau įstaigos atstovas, evangelikų liuteronų kunigas Juozas Mišeikis patikino, kad licencija galioja iki 2023-ųjų gruodžio 31 d.

„Labai džiugi žinia. Vadinasi, dar turime metus šiai situacijai išspręsti“, – sakė I. Jurjonienė.

Vicemeras Darius Jakvičius kėlė klausimą ir dėl išlaikymo kaštų, nes jeigu savivaldybė apgyvendinti dar rastų vienus ar kitus kelius, tai išlaikymas būtų iššūkis.

„Nesame turtinga savivaldybė, ar nebus mūsų rūpestis ir jų išlaikymas?“ – teiravosi D. Jakavičius, tačiau Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė kalbėjo, kad šiuo metu moka ta savivaldybė, kuri nustato globą, vadinasi, kiekviena už savo vaikus, nesvarbu, kur jie gyventų. Ar taip bus ir ateityje, neaišku.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja informavo, kad šiuo metu šeimose gyvena 49 vaikai, šeimynose – 18, o globos namuose yra 21 vaikas, iš kurių šeši yra mūsų rajono, tačiau per metus trys iš jų taps pilnamečiai, o 15 vaikų yra ne mūsų rajono. Tačiau, kaip minėta, globa turi pasirūpinti tas rajonas, kur faktiškai vaikai gyvena. Be to, neaišku, kaip šis skaičius kis, nes vaikų per metus čia gali dar padaugėti.

Nors bendruomeninių globos namų statyba Šaulių gatvėje vyksta, tačiau iki pabaigos dar toloka. Visgi viliamasi, kad iki kitų metų veiklą juose jau bus galima vykdyti. Čia galėtų gyventi aštuoni vaikai, tačiau akivaizdu, kad to nepakaktų norint pasirūpinti visų rajone esančių ir be tėvų globos likusių vaikų apgyvendinimu, tad susitikimo dalyviai klausė Vaikų globos namų atstovo, o kokia yra pačios įstaigos vizija.

„Norisi, kad jūs būtumėte, nes jūsų veikla reikalinga“, – sakė vicemeras ir ragino pagalvoti apie galimybę steigti šeimyną

J. Mišeikis sakė, kad įstaigos vizija turėti bendruomeninių namų statusą. Be to, ne naujiena, kad į globos namus savaitgaliais sugrįžta ir po keletą jau pilnamečių, bet studijuojančių jaunuolių. Tačiau net jeigu įstaigos užmojai virs realybe, irgi neaišku, ar to pakaks, kad situacija būtų išspręsta, nes, kaip pastebi I. Jurjonienė, jau šiuo metu vaikų yra daugiau nei turima ar planuojama turėti apgyvendinimo vietų.

Globos centro globos koordinatorė Eglė Tamulevičiūtė prakalbo ir apie šeimynų padėtį. Ji informavo, kad šeimynas verbuoja Kazlų Rūda ir ragina pasirašyti sutartis, tačiau čia irgi iškyla grėsmė, nes jeigu taip įvyktų, mūsų rajonas liktų savotiškai ant ledo ir tada mūsiškiams tektų spręsti, kur reikalui esant ir iškilus krizinei situacijai apgyventi savo vaikus.

„Kazlų Rūda kalbina mūsų šeimynas, kad jos galėtų priimti bet kuriuo paros metu, kalbina pasirašyti sutartis“, – kalbėjo globos koordinatorė.

Panašu, kad mūsų rajonas šiuo atveju ypač patrauklus, nes mes apskrityje šeimynų turime daugiausiai, o šiuo metu jose yra laisvų vietų.

Susitikimo metu kalbėta ir apie norinčius tapti globėjais, tačiau tokių žmonių trūksta. Jeigu ir nusprendžia tapti globėjais, išklauso GIMK mokymus, dažniausiai tai daro su konkrečiu tikslu globoti tik artimųjų vaiką. Bene po kiekvienų mokymų, kuriuos pagal pasikeitusią tvarką turi išklausyti ne vienas, o abu šeimos nariai, atsiranda viena kita šeima, kuri įsivertina, kad globai visgi yra nepasiruošę. Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė bei vicemeras skatino daugiau informacijos viešinti ir akcentuoti, kad tai išties kilnus darbas.

„Visgi tai jau yra problema, nes rajono vaikus atiduodame kitur“, – pripažino I. Jurjonienė.

Kaip bebūtų keista, rajone sunku rasti besiryžtančių globoti pačius mažiausius vaikučius ir kūdikius, daugėja ir neįgalių vaikų, kurių priežiūra reikalauja dar didesnės atidos.