Gruodžio 7 d. Šakių kultūros centre vykusios mokslinės-praktinės konferencijos ,,Gerosios socialinio darbo praktikos smurto artimoje aplinkoje atvejai“ metu mokslinėmis įžvalgomis, patirtimi ir rekomendacijomis dalinosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedros mokslininkai, socialiniai darbuotojai, policijos, probacijos pareigūnai.

Policijos pareigūnų duomenimis, smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra itin opi problema – policijoje tokio pobūdžio pranešimai yra registruojami bene dažniausiai.

Konferencijos metu smurto artimoje aplinkoje problematiką ir statistiką rajone pristatė Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė, kuri pripažino, kad per dešimtmetį nuo tada, kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, jos darbo praktika rodo, kad gyventojų nepakantumas smurtui auga.

Anot pareigūnės, ypač ryškus pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus pagausėjimas buvo pandemijos pradžioje. 2020m. buvo pradėti net 128 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, pernai – 93. Per vienuolika 2022 m. mėnesių rajono policijos komisariate buvo užregistruoti 521 pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti 99 tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai.

„Daug kam kyla klausimų, kodėl yra daug gaunama pranešimų, tačiau toks mažas ikiteisminių tyrimų skaičius. Iš vienos pusės mes džiaugiamės, kad tų pranešimų yra daug, kad žmonės nėra abejingi smurto problemai, reaguoja į tai, kas vyksta šalia jų ar jų pačių šeimose, ir kreipiasi pagalbos. Iš kitos pusės matom, kad galbūt ne visada mūsų pranešėjai supranta, kas yra tas smurtas, kokios jo formos. Ne visi žino, ko reikia, kad tas ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas. Čia galbūt akmenukas į policijos, į mano daržą. Nes, matyt, ir mes ne visur suspėjam, bet šita linkme policija intensyviai dirbam“, – kalbėjo A. Mockevičiūtė.

Pareigūnė akcentavo ir tai, jog,  nuotolinio ar telefoninio specializuotų pagalbos centrų darbo su smurto aukomis tikrai neužtenka. Šakiai esam nutolęs rajonas ir su smurto aukomis reikia dirbti stipriai ir daug, kad jos pačios norėtų keisti savo gyvenimą.

„Būna tokių atvejų, kai išveži smurtautoją, o kitą rytą nukentėjusioji jau stovi prie policijos durų ir nori atsiimti pareiškimą sakydama, „o kas man malkų prineš, kaip aš viena gyvensiu, auginsiu vaikus...“ – kalbėjo A. Mockevičiūtė. – Mes, policija, nesam tiek įgalūs, kad galėtume pakeisti moterų mąstymą, nors stengiamės. Todėl prašyčiau ir socialinių darbuotojų, bendruomenės narių daryti nors kokią  įtaką ir bandyti pakeisti smurto aukos mąstyseną, pakelti jos savivertę.“

A. Mockevičiūtė informavo, jog ateinančių metų viduryje pradės veikti apsaugos smurto artimoje aplinkoje orderis, kuomet smurto pavojų keliantis asmuo bus operatyviau atskiriamas nuo smurto pavojų patiriančio asmens – 15 dienų laikotarpiui bus įpareigojamas išsikelti ir neieškoti ryšių su nuo smurto nukentėjusiu asmeniu. Tiesa, ji pasigedo efektyvesnio mechanizmo dirbant su pačiais smurtautojais.

„Bet mes smurtautoją iškelsim iš tų namų, visą pagalbą teiksim patyrusiam smurtą asmeniui, o tas smurtautojas ir toliau vaikščios, galbūt net nebus nuteistas <...>. Jis galbūt nueis gyventi pas antrą, trečią moterį, kurias vėl intensyviai skriaus“, – kalbėjo A. Mockevičiūtė.

Šiais metais rajone nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 62 asmenys, iš jų 20 vyrų, 42 moterys, penki vaikai (iki 18 metų), septyni nukentėjusieji buvo neblaivūs. Kaip tvirtino pareigūnė, net 20 moterų nukentėjo nuo sugyventinio, kitos smurto aukos daugiausiai nukentėjo nuo brolio. Smurtaujančių asmenų statistika tokia: smurtavo penkios moterys, 37 vyrai, tarp smurtautojų 25 asmenys buvo neblaivūs.

A. Mockevičiūtė taip pat pasidžiaugė, kad rajono įstaigos atsiliepė į akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“ ir pasidalino nuotraukomis, kuriose patys ar organizacijų pastatai pasipuošę oranžinės spalvos akcentu.

VDU Teisės fakulteto lektorė dr. Neringa Palionienė, kalbėjusi apie nefizinį smurtą, plačiau supažindino su viena iš jo formų – persekiojimu.

„Persekiojimas pasireiškia nepageidaujamu nuolatiniu kontakto ieškojimu, aukos nuosavybės niokojimu, augintinio nužudymu, netikrų tapatybių kūrimu, melagingos informacijos apie auką skleidimu internete ir panašiai, – aiškino dr. N. Palionienė. – Persekiojamas žmogus išgyvena baimę, stresą. Pažeidžiamas jo privatumas, suvaržoma veiksmų laisvė, dėl persekiojimo žmogus gali būti priverstas pakeisti gyvenimo, darbo ar mokymosi vietą, draugų ratą ir pan.“

Pernai buvo papildytas Baudžiamasis kodeksas 1481 straipsniu „Neteisėtas žmogaus persekiojimas“, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė už persekiojimo veiksmus, tačiau, anot mokslininkės, teisėsaugos institucijos, deja, dažnai neatpažįsta tokio smurto.

Konferencijoje taip pat buvo kalbėta apie smurtą prieš vyresnio amžiaus, negalią turinčius asmenis, socialinių darbuotojų darbo metodus su paaugliais, aptarti kiti klausimai.