Praėjusį ketvirtadienį savivaldybėje viešėjo Krašto apsaugos ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai. Savivaldybės vadovų kvietimu, buvo aptartos kelių infrastruktūros pasienyje su Rusija (Kaliningrado srt.) pagerinimo galimybės.

Susitikimo pradžioje rajono meras Raimondas Januševičius akcentavo, kad Šakių savivaldybė turi išorinę NATO ir ES sieną.

„Turime su ne pačiu geriausiu kaimynu apie 70 kilometrų išorės sienos tiek sausuma, tiek Šešupės upe. Tie bruzdesiai anapus Šešupės mus nuolat neramina. Tiesa, nors pastaruoju metu nesigirdi sprogdinimų, bet niekas nežino, kada kas atsibus“, – kalbėjo meras ir priminė, kad jau ir anksčiau savivaldybės administracijos vadovai lankėsi Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe, dalinosi informacija, vyko dialogas su kariūnais, kuriuos supažindino su rajono kelių būkle bei infrastruktūra pasienyje, išsakė savo poreikius, aptarė viziją – ką perspektyvoje būtų galima, suvienijus jėgas, padaryti dėl geresnės kelių būklės pasienyje.

Sveikindamas atvykusius kolegas savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis, pats beveik 30 metų išdirbęs pasienio tarnyboje, teigė suprantantis, kad rūpesčių tiek pasieniečiams, tiek kariuomenei, ypač šiuo laikmečiu, daug. Jis apgailestavo, kad dėl itin didelio užimtumo į susitikimą neatvyko Gynybos štabo atstovai.

„Be abejo, kažkokie svarbūs sprendimai kelių infrastruktūros gerinimo klausimais nuo mūsų, savivaldybės, mažai priklauso. Bet tikimės, kad bendradarbiaudami, kalbėdamiesi, įjungdami kitas struktūras, galėsime pajudėti į priekį, kad pasienio kelių būklė mūsų savivaldybėje pagerėtų, – kalbėjo administracijos direktorius. – Dėl to vakarinė rajono siena su Kaliningrado sritimi yra turistams nepatraukli, sodybos tuštėja, nors ir gamta graži. Manau, jei būtų daugiau asfalto, tai ir didesnis traukos centras čia atsirastų.“

Į susitikimą atvykęs VSAT vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius tvirtino, kad jų interesas dėl keliamo klausimo apie kelių infrastruktūros gerinimą pasienio teritorijoje yra labai stiprus.

„Trys mūsų padaliniai veikia Šakių savivaldybės teritorijoje. Kelių infrastruktūra yra vienas iš kritinių elementų sienos apsaugoje. Todėl interesas yra vienareikšmiškas“, – kalbėjo S. Nekraševičius pristatydamas ir atvykusius kolegas – Žydrūną Karčiauską, Turto valdymo valdybos viršininką, atsakingą už pasienio kelių infrastruktūros įrengimą bei remontą, bei VSAT Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos vadą Donatą Iškauską.

S. Nekraševičius akcentavo, kad visgi viziją dėl geresnės pasienio kelių infrastruktūros galima turėti, tačiau priminė, kad krašto gynybos koncepte ne visus dalykus jie gali liesti ar aptarti.

„Manau, svarbu, kad, einant į priekį dėl kelių infrastruktūros gerinimo prie išorės sienų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo gretose ne vien Susisiekimo ministerija būtų pagrindinis žaidėjas bei asignavimų skyrėjas, tačiau ir su krašto gynyba susijusios kitos institucijos, kalbu apie Nacionalinį krizių valdymo centrą, galbūt įtrauktas turėtų būti ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kurie galėtų, priimant vienus ar kitus sprendimus apie infrastruktūros įrengimą prie išorės sienų, pasakyti svarų žodį“, – kalbėjo S. Nekraševičius pridurdamas, kad pasienio tarnyba yra pasiruošusi „pridėti savo indėlį stiprinant motyvacinę dalį, kiek ta infrastruktūra ir jos tobulinimas yra reikalingas. Mums tai tikrai reikalingas“.

Visgi kalbėjęs Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento vadovas plk. ltn. Remigijus Mika akcentavo, kad Krašto apsaugos misterijos pagrindinis prioritetas yra karinės infrastruktūros vystymas bei partnerių poreikiai.

„Ką mes dabar ir darom. Statomi kariniai miesteliai, poligonai, įrengiant apgyvendinimui, mokymams skirtą infrastruktūrą, taip pat privažiuojamųjų kelių į miestelius bei poligonus rekonstravimas“, – aiškino R. Mika ir pridūrė, kad didžiosios investicijų dalys nueina į ypatingos svarbos Rūdninkų ir Pabradės poligonų plėtrą.

Jis priminė, kad karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams yra skirtos ir laikino solidarumo įnašo lėšos, kurios per pusę buvo padalintos Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijai.

„Dar kartą pasikartosiu, jog girdim iš žiniasklaidos, Susisiekimo ministerijos apie prastą kelių būklę, bet iš KAM-o pusės – mūsų prioritetai yra objektai, kurie svarbūs mūsų kariams ir sąjungininkams“, – kalbėjo R. Mika.

Pasak R. Januševičiaus, savivaldybės vadovai supranta, kad „ne rytoj imsim ir asfaltuosim pasienio žvyrkelius“.

„Šitas mūsų susitikimas ir yra skirtas, kad jūs žinotumėte tą situaciją, mūsų poreikį dėl vienos ar kitos infrastruktūros įrengimo, o mes jūsų prioritetus. Ką savivaldybė savo ruožtu gali padaryti, ir rasti tą bendrą vardiklį, kuris atitiktų ir čia gyvenančių žmonių poreikius bei pačios krašto gynybos interesus“, – kalbėjo meras ir teiravosi atsakingų kariuomenės bei pasienio atstovų, kokie apibojimai taikomi pasienio savivaldybėje besikuriančiam atsinaujinančios energijos verslui, taip pat dėl civilinės saugos priedangų įrengimo perspektyvų. Pasak ministerijos atstovo, asmenys, planuodami vėjo elektrinių statybą, rekonstrukciją ar įrengimą, gali kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą, prašydami pateikti informaciją apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai. Dėl priedangų įrengimo perspektyvų reikia kreiptis kitu adresu: ministerijos atstovas atsakė, kad „civilinė sauga nėra Krašto apsaugos ministerijos prerogatyva, civilinės saugos sritis atiduota Vidaus reikalų ministerijai“.

Po susitikimo pasienio atstovai lankėsi mūsų rajone įsikūrusiose VSAT Pagėgių pasienio rinktinės užkardose.