Giedrė PLEČKAITYTĖ

Šakių prekybininkai ir miškininkai tikina, kad mišku kvepiančių eglučių bus galima įsigyti ir šiemet. Tačiau bene pagrindinis žiemos švenčių simbolis neišvengiamai brangs. Todėl norintieji į namus parsinešti nors truputėlį Kalėdų dvasios, tai galės padaryti parsinešdami eglės šakeles, kurias tiesiog už ačiū dalins urėdijos darbuotojai.   

Nuotr. Jau šią savaitę Šakiuose prasidės prekyba eglutėmis. Gruodžio 21 dieną trijuose rajono miestuose girininkai dalins eglišakes.

Iki šv. Kalėdų liko 13 dienų, todėl pagalvoti apie šventinės dvasios namuose sukūrimą dabar pats laikas, nes jau šį penktadienį Šakių miestas nušvis šventinėmis spalvomis. O kas geriau, jei ne tradicinė Kalėdų eglė, gali papuošti namus. Pasak Zanavykų krašto muziejaus etnografės Rimos Vasaitienės, iš istorinių šaltinių žinoma, kad eglutes puošti Kalėdoms pradėta XVI a. viduryje Vokietijoje, XIX a. tokia tradicija paplito Lenkijoje, Rusijoje ir pasiekė Lietuvą.

 
Startuoja eglučių prekyba

Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas Tamošaitis patikino, kad tradiciškai mišku kvepiančiomis eglaitėmis urėdija prekiaus ir šiemet. Pačioje urėdijoje ir jos girininkijose prekyba eglutėmis prasidės nuo gruodžio 18 dienos ir tęsis iki 21. UAB „Gulbelės prekyba“ Pardavimų direktorius Artūras Streleckis patikino, kad eglutėmis bus pradėta prekiauti jau šią savaitę.

Pasak urėdo, viskam brangstant, kils ir eglučių kainos. Šiemet už eglutę, atsižvelgiant į jos aukštį ir grožį, bus prašoma nuo 10 iki 20 litų. Pernai jos kainavo vienu kitu litu pigiau.

Pagal iš anksto sudarytus planus urėdijos darbuotojai per dieną planuoja prekybai pateikti po 100 žaliaskarių. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad kasmet jų nuperkama vis mažiau. Gulbelės prekybos“ atstovas patikino, jog dirbtinės eglutės nepraranda populiarumo. Dažnai žmonės jas įsigyja motyvuodami ekologija.  

Panašu, jog vis dažniau, belaukdami pačių gražiausių žiemos švenčių, gerai pagalvojame, ar įsigyti mišku kvepiančią namų puošmeną, ar apsieiti tik su dirbtine egle. Dažnai tenka išgirsti pamąstymų, jog plastmasinę eglutę renkamasi iš gailesčio kertamoms miško eglėms. Paklaustas, ar verta gailėti į prekybą pateikiamų eglučių, urėdas S. Tamošaitis patvirtino, jog tikrai ne. Mat girininkai labai kruopščiai atrenka ir kerta tas, kurios yra užgožtos ar šiaip nereikalingos konkrečioje vietoje. Anot urėdo, kur kas blogiau, kai į mišką nuvykę žmonės kerta iškart po ranka papuolusią pačią gražiausią eglę. Taip neretai iškertamos specialiai auginimui pasodintos eglaitės.

Kasmet, miškininkams bendradarbiaujant su aplinkosaugininkais ir policija, su nelegaliais miško kirtėjais bandoma kovoti specialių tikrinimo akcijų metu. Pavyksta pričiupti ne vieną nelegalų eglaičių kirtėją. Atsižvelgiant į medžio vertę, kirtėjams yra taikoma Administracinės teisės kodekse numatyta atsakomybė – piniginės baudos.

Per darbų sūkurį nesuspėjus legaliai įsigyti eglutės, patariama į namus parsinešti tiesiog eglės šakelę. Šiemet šalyje bus vykdoma jau tradicine tapusi akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu nemokamai bus dalijamos eglišakės. Tokia akcija Šakiuose, Kudirkos Naumiestyje ir Gelgaudiškyje vyks gruodžio 21 dieną - eglišakės bus dalijamos nuo 14 valandos.  

Žinoma, namų puošyba kiekvieno asmenis reikalas. Galbūt namus būtų galima papuošti havajietiškai, kaip tai daro atlikėja Monika Linkytė? Internetiniam portalui „Delfi“ atlikėja pasakojo, kad padabino juką žaisliukais ir lempelių girlianda. „Juka atstoja mums kalėdinę eglutę. Su kambariokėmis pagalvojome, jog esame studentės ir kad reikia šias Kalėdas paminėti kitaip nei įprasta, norėjome šventėms pasiruošti kitaip“, – pasakojo M. Linkytė.

Etnografė R. Vasaitienė priminė, kad Zanavykų krašto žmonės praeityje iš miško parsivežtą eglutę puošdavo Kūčių dieną. „Eglutę parsivežti važiuodavo šeimos tėvas, kartais su juo vykdavo ir vaikai. Mūsų senoliai tikėjo, kad pagal tradicijas eglė neturėtų būti puošiama iki Kūčių vakaro, tai yra iki gruodžio 24 - osios ir nupuošiama iki sausio 6 - osios. Buvo tikima, kad nusižengus tradicijoms namuose pasirodys blogą lemiančių ženklų“, - pasakojo R. Vasaitienė. Beje, senovėje eglutės puošimas buvo pagrindinė vaikų užduotis. Žaliaskarę dažniausiai dabindavo obuoliais, saldainiais, riešutais.

„Tačiau, šiandien tradicijos laužomos atsižvelgiant į komercijos tikslus. Puošiasi miestai, parduotuvėse skamba kalėdinės melodijos. Pagal tradiciją, taip yra drumsčiama laukimo ramybė. Manau, kad kiekvienam iš mūsų derėtų nepamiršti, kad ir kokia eglė stovėtų namuose, kokie brangūs žaisliukai ją puoštų, niekas nesugebės sukurti kalėdinės nuotaikos, dvasios ir išgyvenimo, jei gerumu ir meile neišdabinsime savo vidaus. Kalėdos ateina tyliai, tyliai...“, - teigė Zanavykų krašto muziejaus etnografė.

R. Vasaitienė į ankstyvą Kalėdų eglutės puošimą ir jos dabinimą įvairiais blizgučiais žiūri atlaidžiai, juk negali kritikuoti žmonių noro savaip puošti savo buitį. Pasak jos, svarbiausia, kad eglutė netaptų dekoracijos priemone, tuomet tai yra tik daiktas. „Eglė - tai visada žaliuojantis medis, Kalėdų viešnia, kuri į mūsų namus atneša palaimą, ramybę, harmoniją“,- teigė pašnekovė.

Po visų švenčių labai svarbu gražiai atsisveikinti su per šventes mus džiuginusia eglute. Geriausias atsisveikinimas su ja – sudeginimas.