Aplinkos ministerijos prašymu, šalies savivaldybės sudarė daugiausiai energijos šildymui išeikvojančių daugiabučių namų sąrašus. Rajone tokių namų 12, tačiau ar būtent šie namai ir bus renovuojami bei kokia metodika bus taikoma juos atrenkant, nėra iki galo aišku.

 

 

 

Pasak Ūkio skyriaus specialistės Astos Cikanienės, pagal ministerijos nurodymus iki vasario 15 dienos reikėjo pateikti sąrašą tų daugiabučių namų, kuriuose yra dešimt ir daugiau butų, o namai statyti iki 1993 metų. Rajone tokių daugiabučių 71. Iš jų atrinkti tie, kurie šildymui išeikvoja daugiausiai energijos. „Reikėjo atrinkti tuos, kurie 1 kv.m suvartoja daugiau nei 100 kWh. Tad rajone tokių namų - 12“, - informavo A. Cikanienė. Tačiau ar būtent atrinkti namai ir bus pirmiausiai renovuojami, neaišku, nes gali būti taip, kad bus taikomi ir kiti kriterijai. „Ministerija norėjo žinoti, tad tokius duomenis ir pateikėme. Dabar lauksime tolimesnių veiksmų“, - teigė Ūkio skyriaus specialistė. Būtent šiandien ji vyksta į ministeriją, kur bus aptarti šalies savivaldybių  pateikti sąrašai. Specialistė tikisi gauti papildomos informacijos, nes kol kas neaišku, ar pačios savivaldybės spręs, kuriuos ir kiek namų renovuoti, ar tai rekomenduos Aplinkos ministerija. Be to, A. Cikanienės manymu, reikėtų žvelgti ne tik į suvartojamą energijos kiekį, bet ir į tame name gaunančių kompensacijas už šildymą skaičių. „Pavyzdžiui, Gelgaudiškyje yra namų, kur šilumos suvartojama mažiau, bet ten labai daug kas gauna kompensacijas, tad į tai, manau, irgi reikėtų atsižvelgti. Visgi kalbėti ankstoka, nes galutinai niekas neaišku“, - teigė Ūkio skyriaus specialistė.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikisi, kad kitąmet galėtų būti renovuota mažiausiai 500 iš sąraše nurodytų senų daugiabučių. Ir tie penki šimtai – tik pirmasis etapas. Likusieji bus modernizuojami antruoju etapu, kurio parengiamieji darbai irgi turėtų prasidėti dar šiemet. Vasario 15-osios duomenimis, ministerijai informaciją apie namų energetinį efektyvumą pateikė 48 savivaldybės. Bendrą atrinktų namų sąrašą sudaro daugiau kaip 1.5 tūkst. pastatų.

Vertinant daugiausiai energijos rajone suvartojančius namus, prasčiausia būklė yra Gelgaudiškyje, Taikos g. 74-ajame name. Šio namo gyventojai 1 kv.m suvartoja 233 kWh. Antroje vietoje būtų Kauno g. 1, Lekėčiuose esantis daugiabutis, suvartojantis 174 kWh. Šakių mieste daugiausiai energijos suvartoja Vytauto g. 6-asis namas. Tarp neefektyviųjų yra ir Šaulių g. 6 namas, Vytauto 50 ir daugiau. Gelgaudiškyje be jau minėtojo namo dar du neefektyvūs daugiabučiai yra Mokyklos gatvėje, tai 10 ir 6 numeriais pažymėti namai. Daugiausiai atrinktų skubiausiai renovuotinų daugiabučių yra Šakiuose ir Gelgaudiškyje.
Gelgaudiškyje esančiame Taikos g. 74 name, pagal Ūkio skyriaus surinktą informaciją, suvartojama daugiausiai šilumos energijos rajone, tačiau šiame name gana nevienareikšmiška situacija, nes didesnė šio namo gyventojų dalis yra atsijungę nuo centralizuotai teikiamos šilumos ir butus šildosi savarankiškai. Tad neaišku, kaip tokiu atveju būtų žiūrima į namo renovaciją. Tad remdamasi ir šiuo pavyzdžiu A. Cikanienė teigė, kad rajone sudarytas sąrašas tikriausiai dar bus tikslinamas, atsižvelgiama į Aplinkos ministerijos rekomendacijas.

Neefektyviausio namo rajone gyventojas Albinas Stankevičius stebėjosi tokiais duomenimis. Esą kaip galima paskaičiuoti suvartojamos energijos kiekį, kai beveik visi namo gyventojai šildosi savarankiškai. Pasak vyriškio, visame name tik keturi butai šildomi centralizuotai, vienas butas apskritai už skolas atimtas ir yra negyvenamas. Jis prisiminė, kad „kai tik litai prasidėjo“ paskutinės laiptinės trys gyventojai susidėjo pinigus, pasistatė priestatą, rūsyje įsirengė katilines. Tada, kaip pasakojo A. Stankevičius, nemažai reikalavimų įgyvendinti reikėjo, nes ir malkos atskirai turi būti laikomos, ir langą ne medinį reikėjo įsistatyti, bet dabar sako džiaugiasi ir vargo nemato. Žiemai 86 kvadratų trijų kambarių A. Stankevičiaus buto šildymui užtenka 10 kubinių metrų malkų, kartais dar briketų nusiperka ir gyvena prie 22 laipsnių šilumos.

Visgi ne viskas, kaip teigė A. Stankevičius, taip puiku, nes nors jų laiptinėje nėra nė vieno radiatoriaus ir ji visiškai nešildoma, laiptinės gyventojams tenka mokėti Šilumos tinklams. „Mokam už vidurinę laiptinę. Toks įstatymas. Jau ir kreipėmės, kažkada anuliavo, bet šiaip mokame už nieką. Iš pradžių būdavo po 25 litus, paskui po 65 litus“, - teigė A. Stankevičius. Tad išgirdęs apie galimą namo renovaciją gelgaudiškietis šypsojosi, kad tikriausiai ne kažką daugiau už surenovuotą namą tektų mokėti. „Jau jei dabar po 60 litų už nieką moku, tai kokį 100 litų tikrai sutikčiau mokėti. Bet kaip čia viskas su ta renovacija būtų?“ – teiravosi vyriškis. Kaip minėjome, kol kas neaiški galutinė tvarka, kuria bus vadovaujamasi imantis renovacijos. Kaip bebūtų, keista tvarka, kai tokią sumą gyventojams tenka mokėti už nieką. Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinio direktorius Laimučio Kasparavičiaus, tiesiog tokia tvarka, nes pagal įstatymą už bendro naudojimo patalpose suvartotą šilumos kiekį visi turi mokėti vienodai, nežiūrint, ar jie atsijungę, ar ne. Tačiau minėtoje laiptinėje net nėra radiatorių, tad kaip gali būti bendrai suvartojama šiluma? Generalinio direktoriaus teigimu, buvo netgi tokių atvejų, kai žmonės dėl to norėjo bylinėtis teismuose. „Mes tik vykdytojai ir vykdome įstatymą. Tokia tvarka ir ji nuo mūsų nepriklauso“, - teigė L. Kasparavičius. Jis minėjo, kad tokių daugiabučių namų rajone yra ir daugiau.