Kol Zyplių tvenkiniai tenkinasi kūdrų statusu, gelgaudiškiečiai laukia apie 300 tūkst. litų paramos. Neseniai gautas Aplinkos ministerijos pritarimas „Gelgaudiškio dvaro sodybos tvenkinių vandens būklės gerinimo“ projektui.

 

 

„Zyplių dvaro tvenkiniai nepraėjo. Jie skaitėsi kaip kūdros ir iš šios programos lėšų valymui negaus“,- paklaustas apie Zyplius, atsakė prie vandens telkinių priežiūros projekto dirbęs Vilhelmas Haase.

Apie rajono dvarų tvenkinių būklę buvo diskutuojama jau praėjusią vasarą. Tuomet iškilo grėsmė negauti finansavimo Zyplių ir Gelgaudiškio dvarų teritorijose esančių tvenkinių vandens būklės gerinimo projektų įgyvendinimui. Abiejų dvarų teritorijose lankęsi valdiškų institucijų specialistai buvo nelinkę apžiūrėtų tvenkinių traktuoti tinkamais teikti priemonei „Vandens telkinių būklės gerinimas“ ir skirti jų valymui prašomą vieno milijono litų finansavimą.

Kodėl šiandien Zypliuose liko telkšoti kūdros, o Gelgaudiškyje – tvenkiniai? Regioninio ir plėtros skyriaus vadovas Vitas Girdauskas teigė, kad į šiuos klausimus gali atsakyti tik V. Haase: „Tai buvo pagrindinis žmogus, dirbęs prie šio projekto, nors realiai jo vadovas - Alfridas Vigelis.“

V. Haase buvo lakoniškas ir teigė negalintis atsakyti, kodėl Zyplių tvenkiniai neatitiko kriterijų: „Neatitiko, nepraėjo ir tiek. Čia ne aš sugalvojau, buvo specialistai, kurie taip nusprendė. Tai Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechnologijos katedros mokslininko bei agentūros APVA duomenys. Jie vadovavosi savais nustatymais, nieko negaliu už juos pakomentuoti.“. Pasak Žemės ūkio skyriuje dirbančio specialisto, Zyplių tvenkinį galima tvarkyti per kitą programą, nes jis pripažintas netinkamu tik šiam projektui. Vis tik kol kas apie tokias iniciatyvas V. Haase nekalba. Paklaustas, kas atsakingas už tokias iniciatyvas, V. Haase peradresavo šį klausimą merui ir administracijos direktoriui.

Lukšių seniūnas Vidas Cikana tuo tarpu teigė, kad jis „daro žygius“ ir kreipėsi į Kultūros paveldo centrą. Šio centro darbuotojai tris dienas dirbo Zyplių dvaro teritorijoje ir nustatinėjo kultūrinę tvenkinių reikšmę: „Neseniai rasti senoviški aštuonkampiai poliai viename tvenkinyje yra priežastis manyti, kad šis tvenkinys buvo Zyplių dvaro infrastruktūros dalis, o ne šiaip skirtas žąsims paplaukioti. Visi šnekėjo, kad čia nuo kolchozo užsilikęs, o pasirodo Kultūros paveldo centras rado jį senuose 1923 m. brėžiniuose.“

Dėl ko Zyplių dvaro tvenkiniai liko kūdromis ir negavo finansavimo tvarkymui, V. Cikana nemano, kad yra ką svarstyti: „Kurioj vietoj viskas sustojo, man rodos, nėra ką galvoti, viskas čia aišku. Žinokit, Gelgaudiškyje pajėgos didesnės. Aš žinau šituos dalykus. Galėjo duoti ir mūsų didįjį tvenkinį sutvarkyti. Čia ne vienetinis atvejis. Kovo mėnesį Zyplių dvaro ansamblio nepateikė į Turizmo departamento konkursą. Net pats departamentas nustebo, kad šitaip, juk tokios turizmo apimtys pas mus. Na, bet tie, kurie teikė, viskam turi paaiškinimus.

Bet man Dievulis padeda, išlindo tie poliai ir dabar galima mąstyti, kad tvenkinys buvo kaip inžinerinis įrenginys. Kalbant apie kitą tvenkinį, tą, kuriame yra sala, tai aš neseniai atradau dar vieną jo dalį – pusiasalį“, - aiškino Lukšių seniūnas.