Praėjusį pirmadienį Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centre (JKSC) lankėsi šeši Siguldos  miesto (Latvija) savivaldybės administracijos atstovai.  Latviai domėjosi sporto centro ir baseino statybomis, techniniais jų duomenimis bei patalpų eksploatacija.

 

 

Siguldos miesto, turinčio 15 tūkst. gyventojų, savivaldybės administracijos atstovai, nekantravo pamatyti JKSC patalpas. Ypač juos sužavėjo baseinas ir sporto salė. Svečius domino viskas. Iš kokių konstrukcijų pastatytas pastatas? Kaip išspręstas apšvietimo klausimas? Kokios sporto salės kėdžių išmontavimo galimybės?  Kuo apšildomos patalpos ir kiek tai kainuoja? Kokios vandens valymo sistemos įrengtos? Kiek lankytojai moka už paslaugas? Kokios lengvatos ir kam taikomos?

Į šiuos ir visus kitus klausimus atsakė delegaciją iš Latvijos sutikę ir priėmę rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis,  badmintonininkus vienijančiam Kultūros ir sporto klubui vadovaujanti Aldona Pikčilingienė bei JKSC administratorius Robertas Sakas. Išgirdę, kiek centro lankytojai moka už teikiamas paslaugas, Siguldos miesto savivaldybės administracijos atstovai liko mažumėlę nustebę. Kai kurios iš jų Latvijos pinigais kainuoja vos vieną latą. J. Bertašius paaiškino, jog kainos tokios nedidelės todėl, kad centras nėra pelno siekianti organizacija. „Jis buvo statytas rajono žmonėms, todėl jie ir turi turėti galimybę čia lankytis“, - pabrėžė meras.  

Siguldos miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vadovė Inga Zālīte domėjosi, kiek investicijų pareikalavo JKSC statyba, kiek teko prisidėti savivaldybei, kiek laiko užtruko pastatyti kompleksą ir įrengti patalpas. Viešnia atviravo, kad sporto salės ir baseino Siguldos miesto gyventojams neužtektų. Planuojama investuoti ir į tokio pat dydžio bobslėjininkų treniravimosi patalpą bei didesnę treniruoklių salę. Mat beveik visą žiemą Siguldoje treniruojasi ne tik Latvijos bobslėjininkai (ledrogininkai), čia rengiami pasaulinio lygio čempionatai, todėl atvyksta daug kitų šalių sportininkų. „Be abejo, mūsų planuose – po vienu stogu  įsirengti didžiulį sporto kompleksą“, - kalbėjo I. Zālīte.

Svečiai iš Latvijos domėjosi, ar valstybė nors kiek prisideda prie tokių sporto centrų išlaikymo. Meras paaiškino, kad sportas Lietuvoje yra neformalus ugdymas, todėl eksploatacijos sąnaudas turi apmokėti pati savivaldybė.  Savivaldybės teikiamos metinės dotacijos du kartus didesnės nei centro gaunamas pelnas, kuris, beje, panaudojamas tik centro paslaugų kokybės gerinimui. Brangiausiai, J. Bertašiaus teigimu,  atsieina – šildymas.

Siguldos miesto savivaldybė, priešingai nei mūsų, daug lėšų surenka iš turizmo. Ne veltui ji vadinama Latvijos Šveicarija. Abiejuose Gaujos senvagės krantuose įsikūręs miestas kiekvieną stebina kvapą gniaužiančiais gamtovaizdžiais, šimtmečius menančiais įvykiais, magiškomis pilimis, adrenalino kupinomis pramogomis ir įsimintinais muzikiniais renginiais. „Visko turime, gimstamumas kasmet auga, teks dar vieną vaikų darželį pasistatyti. Neturime tik tokio sporto centro su baseinu, - atviravo svečiai iš Latvijos. – Tikimės, kad mūsų vizija taip pat išsipildys – Siguldoje išaugs dar didesnis sporto centras nei jūsų. O tada visus pakviesime pas mus į svečius.“