Žema nekilnojamojo turto kaina kartais būna jaukas, slepiantis kur kas didesnes išlaidas. Vienai rajono gyventojai toks sandoris galėjo kainuoti finansinius rūpesčius daugeliui metų į priekį.

 

 

Gelgaudiškio seniūnijoje gyvenanti ir Šakiuose dirbanti Virginija sužinojo, jog gera pažįstama Šakiuose už 10 tūkst. litų parduoda butą. „Tiesa, jame nėra nei tualeto, nei vonios, apgailėtina langų būklė, stogas „prašosi“ remonto, o tai aktualu, nes butas paskutiniame aukšte. Vis tik „įkandama“ kaina, patogi vieta sugundė“,- pasakojo moteris.

Nedidelis butas iš pradžių kainavo 10 tūkst. litų, vėliau kaina pakilo iki 40 tūkst. Paskolą iš banko ketinusi pasiimti gelgaudiškietė šiandien dėkoja dievui ir teisininkams „padėjusiems ateiti į protą“, nes, kaip pati pasakoja, būtų nusipirkusi butą, kuris priklauso mirusiam žmogui, nefigūruoja jokiuose dokumentuose ir turi begales skolų. „Būtų mane įklampinę į finansinius įsipareigojimus visam gyvenimui“,- šiurpo vien apie tai pagalvojusi iš minimalios algos gyvenanti Virginija.

 „Galvojau, kad bus nesunku pasiskolinti iš banko pinigų, palaipsniui investuosiu ir butą susitvarkysiu. Tačiau kaina pradėjo kilti kaip mielinė tešla. Galiausiai paklausiau, kiek ji dar kils? Tuomet Rimantė šiaip ne taip atsakė, kad 40 tūkst. yra galutinė suma. Ji pareiškė, kad tikrai neprašytų tokios sumos, bet turi nemalonumų šeimoje. Man pavyko susiorganizuoti, iš kur skolinsiu pinigų, tačiau be didelio džiaugsmo, nes supratau, kad teks spaustis“,- pasakojo Virginija.

Kabliukas yra tame, kad Rimantė jau buvo užsiminusi, jog iki galo nesutvarkyti buto dokumentai, tačiau vis žadėjo, kad greitai „popieriai“ bus. „Prisipažinsiu, nors man nepatiko faktas, kad dokumentai nesutvarkyti, tačiau nustūmiau tą jausmą į šalį ir nusprendžiau neįžvelginėti jokios apgaulės, kadangi Rimantė mano gera pažįstama. Ji nuolat akcentavo, kad nuosavybės tvarkymo reikalai yra visiškai skaidrūs ir beveik baigti tvarkyti“,- pasakojo Virginija.

„Įsibėgėjus deryboms, Rimantė paskambino ir pradėjo pasakoti, kad jai reikia pinigų. Iškart susivokiau, ko ji nori ir net jai nespėjus paprašyti pati pasiūliau, kad galiu sumokėti rankpinigius. Ką aš žinau, kodėl aš taip entuziastingai puoliau žadėti pinigus? Tikriausiai tai tiesiog perdėtas pasitikėjimas, kuris iš tiesų yra kvailas“,- neslėpė pašnekovė.

Apsidžiaugusi Rimantė pasiūlė pasirašyti sutartį. „Jei neperki buto, tavo pinigai lieka man, o jei aš tau neparduodu – grąžinu tavo pinigus“,- dėstė sutarties sąlygas Rimantė. „O tada man pasidarė keista. Pasakiau, kad taip nesąžininga mano atžvilgiu, nes, jei aš pažeisiu sutartį - neteksiu pinigų, o jei ji – nepraras nieko“,- pasakojo Virginija. Rimantė buvo nelabai patenkinta, bet nusileido. „Tada aš pirmąkart suabejojau: ar čia jos gudrumas, ar tiesiog neišprusimas. Bet kuriuo atveju supratau, kad reikia atsibusti ir būti budresnei“,- samprotavo Virginija.

„Rimantė prašė sumokėti 10 tūkst. litų rankpinigių ir pasirašyti preliminarią pirkimo sutartį, kuria butas, sutvarkius paveldėjimo dokumentus, automatiškai tampa mano nuosavybe. Mano gyvenimo draugas pasakė, kad aš čia jau tuojau įsipainiosiu į kažką nešvaraus. „Jei dokumentai tuoj bus sutvarkyti, tai kodėl jinai tave skubina?“- klausė jis ir Rimantei pasakė tai: „Dėk nuosavybės dokumentus ant stalo ir visi pinigai tavo, kam ta preliminari sutartis?“. Tačiau ši „negirdėjo“ ir pradėjo naudoti spaudimą grasindama, kad tada butą parduos kitiems. Jie susipyko, Rimantė jį apšaukė ir pasakė, kad šneka „pievas“, tad toliau likau su ja tartis tik aš, nes ji su juo ėmė nekalbėti. Man pačiai tie buto reikalai jau buvo pabodę, tiek buvo sugaišta laiko, kad norėjau jį greičiau nusipirkti ir viską užbaigti“,- pasakojo gelgaudiškietė.

Paprašyta atsiųsti rankpinigių sutartį, Rimantė to nepadarė. „Taip neina. Daugiau su jumis aš nesitąsysiu“,- pyko Rimantė.

„Nuoširdžiai nesupratau tokio elgesio. Tačiau dabar man daugiau kas aišku. Rimantė specialiai netvarkė paveldėjimo dokumentų, nes kreditoriai būtų iškart į ją kreipęsi dėl skolų. Parduodama butą, ji būtų pardavusi ir skolas“,- pasakojo Virginija.

 „Paaiškėjo, jog buto, kurį aš norėjau pirkti apskritai nėra, tai tiesiog administracinės patalpos. Vadinasi, už jas gali būti prikapsėję dideli mokesčiai, o patalpų paskirties pakeitimas gali atsieiti ne vieną ir ne du tūkstančius. Pasakiau Rimantei, kad tokios problemos man tikrai per didelės, o kaina, viską sudėjus, juo labiau. Išgirdusi, kad nesirašysiu jokių dokumentų ir nemokėsiu jai pinigų, ji pratrūko šaukti. „Esat nepatikimi žmonės, žiūrit tik savo naudos, nepasitikit. Ji pagąsdino, kad dabar turėsime patys mokėti už parengtą sutartį notarui“,- pasakojo Virginija. „Vis tik ji nuo manęs atšoko, o aš jai labai dėkinga už gerą gyvenimišką pamokėlę“,- reziumavo savo istoriją gelgaudiškietė.

„Aš supratau, kad ji nuolat bendrauja su savo advokatu ir jis rengia jai sutartį, todėl man užteko tiek proto, jog suvokčiau, kad reikia pasitarti su nešališku teisininku. Teisininkai buvo vieningi – jie visi liepė nemokėti pinigų. „Joks notaras nepatvirtins tokios sutarties. Džiaugiuosi, kad paskambinote man dabar, kol dar nesate įdėję pinigų, o ne tada, kai jau būtų buvę per vėlu. Įspėju – prarasite pinigus“,- kalbėjo teisininkas Juozas Vytas Jacevičius. Ši istorija nesužadino pasitikėjimo ir Šakiuose dirbančiam advokatui Romaldui Petrui Damušiui, kuris labai išsamiai išanalizavęs situaciją patarė patikrinti tam tikrus duomenis apie butą. „Nežinau, kaip ir bedėkoti šiems protingiems teisininkams, tik jų dėka atsikvošėjau. Jie išgelbėjo mane nuo didžiausių problemų. Ir kitiems patariu, kad neaiškiais atvejais geriau sumokėti teisininkui, nei sumokėti tūkstantį kartų daugiau pakliuvus į apgavikų pinkles“,- teigė Virginija.