Tiek visoje Lietuvoje, tiek kai kuriose Šakių rajono seniūnijose šio įstatymo nuostatos buvo sutiktos gana prieštaringai. Vieni teigė, kad seniūnaičių veikla nebus efektyvi arba dubliuosis su seniūno ir kaimo bendruomenės pirmininko darbu, kiti gi manė, kad visi seniūnijos lyderiai kartu dirbdami turėtų galimybę nuveikti daug darbų, geriau įsiklausytų į kaimo bendruomenės narių nuomonę.

Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas, paklaustas apie seniūnijoje išrinktus seniūnaičius, neslėpė, kad kol kas sunku kalbėti apie konkrečius jų darbo rezultatus.  „Jeigu būtų penki kandidatai į seniūnaičius ir vieną iš jų mes išrenkame,- viskas tvarkoje. Dabar gi labai gražiai ir ilgai turime prašyti žmogaus, kad jis sutiktų tapti seniūnaičiu. Procesas pradėtas vykdyti „iš viršaus“, todėl žmonėms kol kas trūksta aktyvumo. Jeigu ši idėja būtų kilusi „iš apačios“, manau, būtų kiek kitaip“ ,- sakė K.Birbilas. Nors seniūnijoje yra šešios seniūnaitijos, tačiau tik keli seniūnaičiai aktyviau imasi veiklos. Nepaslaptis, kai kurie žmonės seniūnaičiais sutiko tapti tiesiog geranoriškai, „dėl paukščiuko“, kad  seniūnui nereikėtų iš naujo kviesti gyventojų susirinkimo.  Anot seniūno, matyt, reikia laiko, kol seniūnaičiai taps iš tiesų reikalingi pačiai kaimo bendruomenei. „Buvo laikas, kai seniūnai turėjo kurti kaimo bendruomenių centrus. Įkūrėme. Kelis metus jų veikla vyko vangiai, tačiau atėjo laikas ir kaimo bendruomenės tapo ypač aktyviomis. Manau, ateis laikas, tas pats bus ir su seniūnaičiais,“- savo nuomonę išsakė seniūnas K.Birbilas. Paklaustas, ar ateityje nesidubliuos bendruomenių pirmininkų ir seniūnaičių veikla, seniūnas patikino: „Veiklių žmonių seniūnijoje per daug niekada nebus.“

Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius pripažino, kad  griškabūdiečiai kol kas neaktyvūs, nenoriai renkasi net į susirinkimus. Degutinėje susirinkimas neįvyko, nes trūko kvorumo, o Paluobiuose žmonės neatėjo į susirinkimą. Tad šių seniūnaitijų gyventojų susirinkimus teks iš naujo kviesti. Griškabūdžio seniūnijoje šiuo metu įsteigtos tik trys seniūnaitijos: Patašinės,  Griškabūdžio ir Bliuviškių.

 

Rajone seniūnaitijas imta steigti po to, kai 2008 metais buvo pakeistas Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnis. Nuostatai, reglamentuojantys seniūnaičių statusą, įsigaliojo nuo 2009 metų sausio 1 dienos. Tame pačiame įstatyme yra numatyta, kad iš tų pačių seniūnijų vietovių yra sudaromos seniūnaitijos. Priklausomai nuo seniūnijos teritorijos dydžio, steigiamas atitinkamas seniūnaitijų skaičius. Joms vadovauti dviejų metų kadencijai renkami visuomeniniais pagrindais dirbantys seniūnaičiai. Šakių rajone pirmoji seniūnaičių kadencija baigsis 2015 metų vasario 20 dieną.

Kaip nurodoma įstatymo 34 straipsnyje „Seniūnaičio teisėse ir pareigos“, seniūnaitis atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose. Seniūnaitis turi ne tik teisę gauti visą oficialią informaciją iš valstybinių institucijų, bet ir pareigą šią informaciją teikti gyventojams. Seniūnaitis skatina gyventojus prižiūrėti ir tvarkytis gyvenamąją teritoriją, plėtoti ir organizuoti kaimo ar miestelio kultūrinį bei sportinį gyvenimą. Taigi, Vietos savivaldos įstatyme įteisintos seniūnaičių teisės ir pareigos gana plačios.

Barzdų seniūnijoje sėkmingai darbuojasi ne tik dvi kaimo bendruomenės, bet aktyvumo netrūksta ir keturių seniūnaitijų seniūnaičiams. Pasak Barzdų seniūno Remigijaus Naujokaičio, kaimo žmonės labai atsakingai žiūri į jiems patikėtas pareigas. „Seniūnaičiams kasdien dirbti tikrai nėra reikalo, tačiau kai seniūnijoje iškyla tam tikrų ūkinių problemų, kultūrinių klausimų, tuomet seniūnaičių nuomonė ir pagalba labai praverčia. Mes tikrai sėkmingai su visais seniūnaičiais bendradarbiaujame, kartu sprendžiame įvairius klausimus. Pavyzdžiui, kai į Baltrušius atvyko žydų bendruomenės nariai, jie kreipėsi ne į mane, o tiesiai į Baltrušių seniūnaitį Romą Mykolaitį, kuris priėmė svečius“,- seniūnaičių veikla džiaugėsi R.Naujokaitis. Seniūnaičiai organizuoja aplinkos tvarkymą, lapų grėbimą ir kitus darbus.

Lukšių seniūnijoje bene vėliausiai, tik šių metų balandžio mėnesį, buvo įsteigtos aštuonios seniūnaitijos ir išrinkti seniūnaičiai, todėl pažymėjimai iki šiol jiems dar neįteikti. Pasak Lukšių seniūno Vido Cikanos, dirbtinai kuriamos pareigybės naudos neduoda. Lukšiečiai jau seniai turi aktyvių ir veiklių žmonių branduolį, kurie daugelį metų kartu sprendžia svarbiausius seniūnijos klausimus. Taigi, dabar daugelis šių veiklių žmonės tapo seniūnaičiais. „Tokie įstatymai man tiesiog keisti ir juokingi. Politikai vis planuoja tiesiogiai rinkti merus ir seniūnus, o teišgalėjo sugalvoti kaime tiesiogiai išrinkti seniūnaičius... Čia yra kažkoks žmonių apgaudinėjimas. Kiekvieno krašto žmonių reikalas, kaip jie nori tvarkytis. Ar svarbu, kaip žmogus bus pavadintas, ar turės kokį nors pažymėjimą, ar ne. Esmė ta, ką kaimo žmonės konkretaus gali nuveikti“,- atvirai savo nuomonę apie seniūnaitijų steigimą išsakė seniūnas V.Cikana. Jo manymu, galbūt tose seniūnijose, kur prastesnė situacija, kaimo žmonėms trūksta aktyvumo, seniūnaičių pagalba tikėtasi išjudinti seniūnijos bendruomenę ar paskleisti tam tikras idėjas.

Taigi, naujasis  Vietos savivaldos įstatymas dėl seniūnaitijų įsteigimo sulaukė įvairių vertinimų. Aišku viena, įstatymines nuostatas savivaldybės privalo įgyvendinti. Ar pasiteisins ši naujoji Lietuvos politikų iniciatyva, parodys tik laikas.