Šakietis savanoris tebegyvena krepšinio čempionato įspūdžiais

adomaitis_nowitzkiGintarė MARTINAITIENĖ

Lietuvoje vykstantis Europos krepšinio čempionatas retą tautietį palieka abejingą. Ne išimtis ir Šakiai. Vieni rungtynes stebi prilipę prie televizorių ekranų, kiti vyksta žiūrėti gyvai, tačiau yra ir tokių šakiečių, kurie šiame čempionate savanoriauja, taip turėdami galimybę būti greta visame pasaulyje žinomų krepšininkų. Kalbiname šakietį Edviną Adomaitį, kuris sako, jog dar tebegyvena patirtais įspūdžiais.

Nuotr. Vykstant savanoriauti E. Adomaičio (dešinėje) pagrindinis tikslas buvo įsiamžinti su D. Nowitzkiu, kuris jam paliko neišdildomą įspūdį. Ne vienas juokaudamas juos vadino tiesiog broliais.

Pasirinko Šiaulius

Edvinas sako, jog krepšinis tampa jo gyvenimu būdu. Pats vyriškis dirba kūno kultūros mokytoju, įkūrė krepšinio mokyklėlę, kur moko mažuosius šio sporto, tačiau apie savanorystę iki šiol nieko nebuvo girdėjęs. „Tiesiog tėtis girdėjo, kad renkami savanoriai krepšinio čempionatui, tad pasiūlė pabandyti“, - pasakojo šakietis. Jis užpildė anketą, vėliau dalyvavo mokymuose, po kurių ir buvo suformuoti galutiniai savanorių būriai, viename jų buvo ir Edvinas. Viena iš svarbesnių sąlygų, pildant motyvacinį laišką buvo ta, jog reikėjo nurodyti, ar būsimas savanoris turės kur gyventi. E. Adomaitis savanoriavimui pasirinko Šiaulius, nes būtent ten žaidė daugiausiai jo mylimiausių žvaigždžių ir, jo vertinimu, čia buvo vienas stipriausių pogrupių. Nors Šiauliuose iš pradžių net nelabai turėjo kur gyventi, tačiau žinojo, jog jei bus atrinktas, tai tikrai nebus problema. Taip ir atsitiko.
 
Geriau nei tikėjosi

Šakietis aptarnavo taip vadinamąją VIP grupę. Iš pradžių jis dirbo lauke, kur pasitikdavo atvykstančius krepšininkus, stebėdavo, ar jie viską supranta, randa tai, ko reikia. Vėliau rytais teko padėti patiekti maistą, tačiau Edvinas suprato, jog taip nelabai pamatys savo mėgstamus krepšininkus. „Juk tai, kad pamatyčiau žvaigždes ir pabūčiau arčiau jų ir buvo visa savanoriavimo esmė“, - sako šakietis. Tad jis susiorganizavo, jei taip galima įvardinti, būtiną akreditaciją, kurią turėdamas galėjo patekti ir į tas zonas, kurios buvo ne visiems prieinamos. Tiesa, pavyzdžiui, treniruočių niekam nebuvo leidžiama stebėti. „Na, nebent akies krašteliu“, - juokaudamas pasakojo šakietis. Pasak Edvino, čempionate gana didelis saugumas, tad tikrai kiekvienam užsimaniusiam negalima eiti ten, kur šauna į galvą. „Sirgaliai po rungtynių negali lengvai pasiekti savo mylimų žvaigždžių. Nesvarbu, kad šaukia ir nori nusifotografuoti, jei pats krepšininkas nenori to daryti, taip ir nebus“, - teigė savanoris. E. Adomaitis svarsto, kad galbūt jam tiesiog pasisekė, nes galėjo vaikščioti beveik visur ir taip pabendravo, įsiamžino su daugybe žinomų krepšininkų. „Kiti savanoriai pavargo, guodėsi, jog persidirbo ir norėjo namo, o man, sakyčiau, buvo netgi geriau nei tikėjausi“, - teigė A. Adomaitis. Jis ir dabar gauna daugybę pasiūlymų savanoriauti, bet juokaudamas pripažino, kad savanoriaus tik tuomet, jei gaus gerą pasiūlymą.

Pagrindinis tikslas – D. Nowitzkis

Tad kas gi per tą penkių dienų savanoriavimo laikotarpį Edvinui buvo įsimintiniausia? Jis sako, jog visa ši patirtis jam labai svarbi ir neįkainojama. „Pasikroviau labai daug įspūdžių, kuriais dar tebegyvenu“, - sako vyriškis. Labiausiai šakietis norėjo įsiamžinti su NBA žibėjusiu ir už Vokietiją čempionate žaidusiu Dirku Nowitzkiu. Tiesa, ne vienas ne tik savanoris, bet ir krepšininkas pastebėjo šakiečio ir žinomo krepšininko panašumą ir juokaudami juos vadino tiesiog broliais. „D. Nowitzkis tikrai labai paprastas, nors, atrodo, kad žvaigždžių žvaigždė. Vienu metu jis daro daugybę darbų. Pavyzdžiui, duoda interviu, dar pasirašinėja gerbėjams, o su kita ranka jau apsikabina ir fotografuojasi“, - įspūdžiais dalijosi savanoris. Visa vokiečių komanda, pasak Edvino, gana draugiška. Gana įdomus faktas ir tas, kad jų treniruotės ir tarpusavio bendravimas vykdavo ne vokiečių, o anglų kalba. Edvinas sako, jog jie taip elgdavosi dėl rinktinėje žaidusio Chriso Kamano, kad jis nesijaustų išskirtinis. Krepšininkas gyvena Amerikoje, žaidžia NBA ir vokiškai nesusikalba.

Draugiškų žmonių įspūdį Edvinui paliko ir italų krepšininkai, kurie ar laimi, ar pralaimi vis vien šypsosi, bendrauja. Gana išskirtiniai Izraelio žaidėjai ir treneris. „Tikri žydeliai, net neina papasakoti, jau nekalbant apie jų atašė, kuris visiems iš eilės dalijo suvenyrus, nors buvo tokių šalių, kur išvis to nedarė. Jų su nieko nesumaišysi“, - įspūdžiais dalijosi E. Adomaitis. Kalbėdamas apie Šiauliuose žaidusias komandas, kaip vieną nemaloniausių, Edvinas pažymėjo Serbų rinktinę. Nemažai šakietis bendravo ir su prancūzų rinktinės krepšininku Ali Traore, kaip išsiskiriančius minėjo Tonį Parkerį, Joakimą Noah, kuris nė vienoje nuotraukoje tiesiog negali nesimaivyti ir gražiai nusifotografuoti.

Kadangi Lietuvos sirgaliai ypač išskirtiniai, klausėme Edvino, kaip yra su kitų šalių palaikymo komandomis. Jis pasakojo, kad išsiskyrė nebent latviai, nes daugelis varžybų vyko pustuštėse salėse ir tuo ne vienas stebėjosi. Juk atrodė, kad krepšinio čempionatas pritrauks minias žiūrovų... Tad vertinti sirgalius faktiškai nebuvo galimybių.

Yra ir daugiau

Kiek pavyko sužinoti, tarp 1.5 tūkst. įvairių šalių krepšinio čempionato savanorių pateko ne tik Edvinas. Kaune tebesavanoriauja Monika Liukaitytė. Tiesa, ji dirbo tik vienose varžybose. Jos pareigos – nukreipti žmones arenoje, kad susigaudytų kur, kas ir kaip. Mergina sakė ne tik nesigailinti pradėjusi dirbti čempionate, bet ir džiaugiasi tokia galimybe. Pati Monika yra sportininkė, tad išmėginti save tokioje srityje jai ypač malonu. Šakietė kažko ypatingo dar negali papasakoti, nes tik pradžia, bet teigė, jog viskas yra šaunu.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.