Dažnai gyventojai kreipiasi į Valstybines ligonių kasas (VLK) norėdami sužinoti, ar konkreti paslauga gydymo įstaigoje turi būti suteikta nemokamai. Yra išimčių, kai pacientui už paslaugas tenka susimokėti ar primokėti. Kokie tai atvejai?

Daugelis galvoja, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra nemokamos, nes už jas sumoka kas mėnesį pervesdami įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondą. Už pensininkus, vaikus ir bedarbius šį mokestį sumoka valstybė. Visgi pasitaiko atvejų, kai pacientams siūloma susimokėti už gydytojų specialistų konsultacijas, įvairius tyrimus, o prireikus stacionarinio gydymo – atsinešti medicinos pagalbos priemonių arba vaistų.

 

Pirmiausia mokamų paslaugų sąraše įrašytos paslaugos, už kurias net ir PSD apsidraudę pacientai turi susimokėti. Pavyzdžiui, už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, nėštumo nutraukimą, dantų implantavimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus ir kt.

Susimokėti privalu ir tuomet, jei pacientas nori konsultuotis pas gydytojus specialistus be šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo.

Jei pacientas, turintis teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą, gydytojui pasiūlius savo valia pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jis privalo pats sumokėti jų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, privalo pats sumokėti visą jų kainą.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai stacionarų gydytojai rekomenduoja įsigyti vaistų patiems ar atsinešti medicinos pagalbos priemones, tačiau pacientams reikėtų įsidėmėti, kad tai nereglamentuojama teisės aktuose ir yra neteisėta. VLK primena, kad besigydant ligoninėje visi skiriami vaistai yra įskaičiuoti į gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos. Jei pacientui gydantysis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, geresnius ar brangesnius medikamentus ar gydymo technologijas, ir pacientas sutinka sumokėti skirtumą, privalo tai patvirtinti parašu. Sumokėti visą kainą reikia tik tų paslaugų, kurios, gydytojo manymu, nėra reikalingos, todėl jų ir neskiria.

„Draugo“ inf.