Gintarė MARTINAITIENĖ

Nugirstas pokalbis apie tai, jog Šakių ligoninė gražina tik išorę, tačiau nesirūpina, tiksliau neinvestuoja į pacientų pižamas ir avalynę, paskatino pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų. Senyvo amžiaus moteriškė piktinosi, kad guldant į ligoninę jai atiteko beveik perregima pižama, nekalbant apie ne pirmos jaunystės šlepetes. „Užtat kaip išorė ir kai kurios patalpos blizga. Nelygybė“, - replikavo šakietė.

Nuotr. Skalbykloje dirbanti A. Visockienė pripažino, kad darbo krūvis nemažas – kasdien išskalbiama ir sutvarkoma apie 300 – 360 kg skalbinių.

Problemos nėra

Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis paaiškino, kad pacientų drabužiai ir patalpų rekonstrukcija visiškai skirtingi dalykai. Įstaigos vadovas patikino, kad investicija turi duoti bendrą naudą, kaip ir yra su įgyvendintais ligoninės projektais. „Kiek reikia, aprūpiname ir pižamomis, atnaujiname. Nemanau, kad tai yra kažkokia problema. Be to, vis dažniau žmonės nori rengtis ne ligoninės, o savo drabužiais“, - kalbėjo A. Klimaitis paaiškinęs, kad stengiamasi atsižvelgti ir į paciento norus, nepaminant ir ligoninės reikalavimų. Pasak jo, gana margą vaizdą galima išvysti ne tik mūsų, bet ir daugelyje kitų šalies ligoninių. Praėjo laikai, kai žmonės buvo griežtai rengiami tik gydymo įstaigų suteiktais rūbais. Aišku, asmeniniai rūbai turi būti tvarkingi, nuolat keičiami. „Jei žmogų reikia operuoti ar jis jau po operacijos, tai apie asmeninius drabužius negali būti nė kalbos. Nuo sterilumo labai priklauso ir žaizdų gijimas“, - teigė vyriausioji slaugos administratorė Danutė Duobienė.  

 
Skalbiniams – didžiulis dėmesys

Kad tikrai būtų užtikrinta švara bei sterilumas, pati ligoninė turi skalbyklą, neatidavusi šios paslaugos į privatininkų rankas. „Kažkada bandėme, tačiau nepasiteisino - rūbus skalbdavo kartu su patalyne, neskirstydavo. Tiesiog nekokybiškai atliko šią paslaugą, todėl dabar tuo rūpinamės patys“, - teigė D. Duobienė. Skalbykloje kiekvieną dieną yra išskalbiama apie 300 – 360 kg skalbinių. Jie skalbiami naudojant aukštą temperatūrą, dezinfekcines medžiagas, dėl to patalynės ar pižamų spalvos nublunka. Be to, dažnai vykdoma higieninė kontrolė, imami pasėliai. „Tikrai šiems dalykams taikomi griežti reikalavimai. Didelį dėmesį skiriame ir mes. Natūralu, kad dažnai skalbiant greitai ir susidėvi“, - rodydama skalbykloje vykstantį darbą sakė vyriausioji slaugos administratorė. Čia dirbanti Asta Visockienė taip pat pripažino, kad darbo krūvis didžiulis, nes skalbiniai, atsižvelgiant į reikalavimus, yra dažnai skalbiami. „Daug kas priklauso nuo skyriaus profilio. Infekuoti, operacinės ar virtuvės skalbiniai griežtai rūšiuojami ir skalbimai atskirai. Vėliau viskas lyginama, sulankstoma ir sudedama skalbinių sandėlyje, iš kur patenka į skyrius“, - aiškino skalbykloje dirbanti moteris. D. Duobienė paaiškino, kad nors ligonių ir mažėja, bet jų susirgimai sunkėja, tad patalynę reikia dažnai keisti. Dėl to skalbykloje darbo tikrai nemažėja. „Turime ir siuvėją, kuri pataiso, sutvarko tiek pižamas, tiek chalatus ar patalynę, tad vykdoma visapusiška priežiūra“ , - aiškino vyriausioji slaugos administratorė.

Rūpindamasi savo pacientais, ligoninė buvo priversta įkurti ir atskirą patalpą, kur ligoninės darbuotojai geranoriškai suneša jiems nereikalingus drabužius. „Tiesiog šeimyniškas požiūris, gyvenimas tai padiktavo. Būna, kad žmonės pas mus pakliūva ir šlapi, ir labai netvarkingi, tiesiog iš gatvės, patvorių, tad ne tik gydome, bet ir nuprausiame, sutvarkome ir išleidžiame. Juk nuogo neišleisi, todėl suaukoti darbuotojų rūbai šiam tikslui kaip tik“, - kalbėjo D. Duobienė. Tiek ji, tik vyriausiasis gydytojas prisiminė atvejį, kai socialinė darbuotoja, atvykusi pasiimti vienišo seniūnijos žmogaus, jo net nepažino, nors jis visas pasidabinęs, nupraustas ir sutvarkytas sėdėjo vos per keletą žingsnių.