Šakių „Varpo“ mokyklos mokytojai piktinosi, kad savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius proteguoja „Žiburio“ gimnaziją, o „Varpo“ mokykla turi paruošti gimnazijai mokinius. D. Pavalkio nuotr.
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Rugsėjo mėnesį rajono savivaldybės vicemero ištransliuota informacija apie neišvengiamus švietimo pertvarkos pokyčius, kurie kitais metais gali paliesti Šakių „Varpo“ mokyklą, pasirodė spaudoje ir sukėlė daug klausimų. Savaitės pradžioje dėl tolimesnio mokyklos statuso mokyklos vadovai rajono valdžią pakvietė į atviras diskusijas ir su mokytojais, ir su aštuntokų tėvais.
Kaip pasidalinti būsimus devintokus
Pirmadienį susitikęs su „Varpo“ mokyklos mokytojų bendruomene rajono savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius informavo, kad pirmoji mintis, „kaip pasidalinti tarp dviejų miesto mokyklų 68 būsimus devintokus“, iškilo Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdžio metu, kai buvo tariamasi, ar daryti išlygas mažiems klasių komplektams kitose rajono mokyklose. Tada tarybos nariams klausimų ir iškilo, kas bus su „Varpo“ mokyklos 10 klase, kurioje mokosi tik devyni vaikai.
Vicemero teigimu, „žinant kokios įtampos kyla tarp dviejų mokyklų paskutinius 10 metų ir norint išvengti nereikalingų diskusijų“, jis nemato kitų galimybių – tik teikti siūlymą ir rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos komisijai, ir tarybai, kad kitais metais „Varpo“ mokykla neformuotų 9 klasės.
„Mes turime taip susidėlioti švietimo sistemą, kad mokytojas galėtų dirbti susikoncentravęs į savo tiesioginį darbą, į ugdymo procesą, į vaiką, o nesinervintų, kad nesikomplektuoja koks nors krepšelis“, – kalbėjo susitikime dalyvavęs rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, primindamas, kad beveik visoms rajono mokykloms, išskyrus Šakių miesto, trūksta valdymo lėšų, be to, tenka prisidėti ir prie išimties tvarka suformuotų klasių komplektų išlaikymo, švietimo įstaigoms trūksta logopedų, psichologų.
Turi 16-kos aštuntokų tėvų prašymus
Šakių „Varpo“ mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Darius Šlėderis patikino, kad 9 klasė su 15 ir 10 klasė su devyniais vaikais yra ministerijos finansuojamos 100 procentų, tad savivaldybės prisidėjimo nereikia. Be to, mokykla šiemet nesinaudoja 2,63 etato, o „jų pinigus taupo, kad nelįstų į skolas“ ir pasidengtų aukštas mokytojų kvalifikacijas.
D. Šlėderis patikino, kad šiuo metu mokykla turi 16-kos aštuntokų tėvų prašymus leisti jų vaikams 10 klasių baigti „Varpo“ mokykloje. To pakaktų suformuoti vieną klasę „Varpe“, o kiti pagal pageidavimą galėtų rinktis mokslus kitose mokyklose. Tačiau, jo surinktais duomenimis, dar neaišku, kiek vaikų nueitų mokytis į „Žiburio“ gimnaziją, mat esą yra tėvų, ketinančių savo vaikus leisti į profesines mokyklas, netgi Kauno gimnazijas. Be to, pasak pavaduotojo, „neturėtų taip būti, kad iš miesto vaikams reikėtų eiti į kaimus – į Lukšius ar Griškabūdį, jei jiems bus sunku mokytis „Žiburyje“.
Mokyklos statusas nepasikeis
D. Šlėderis klausė rajono vadovų, kuo kardinaliai pasikeitė „Varpo“ situacija, kad ateinančiais metais reikėtų pokyčių, kurie nebuvo numatyti 2019–2021 m. mokyklų tinklo pertvarkos plane?
D. Jakavičiaus teigimu, šis planas yra peržiūrimas kiekvienais metais ir rajono vadovai turi matyti visas mokyklas, o ne kurią nors vieną. Kad situacija keičiasi greičiau nei buvo planuota, pritarė ir meras. Pasak jo, matant, kas laukia kitais metais, pradedama kalbėtis iš anksto. E. Pilypaitis patikino, kad jei pagal skaičių nesikomplektuoja klasė, tai kitų metų pradžioje bus sprendimas jos nekomplektuoti.
„Mokyklų tinklo pertvarkos plane nėra aptariama, kiek klasių yra kurioje mokykloje, planas kalba apie tai, ar mokykla turi juridinį statusą, ar neturi, ar ji yra kitos įstaigos skyrius, padalinys. Gal kitais metais jūs turėsite tiek mokinių, kad mes netalpinsime nei ten, nei čia“, – aiškino meras, primindamas, kad vienos kažkurios klasės neformavimas nepakeičia mokyklos statuso. Pavyzdžiui, Slavikų mokykloje šiemet neformuojama 9 klasė, o 10 klasė yra.
Be to, jis priminė, kad mokyklos prašymu jai buvo padaryta išlyga ir leista pasivadinti tiesiog „Varpo“ mokykla, be žodžio „pagrindinė“, taip neužkertant kelių atsiradus vaikų formuoti ir vyresnes klases.
Vicemeras proteguoja gimnaziją?
Mokytoja Alma Vaičiūnienė pastebėjo, kad „Varpo“ mokykloje yra mokinių, kurie mokosi labai silpnai ir baigę 10 klasę planuoja eiti ne į gimnaziją, o į profesinę mokyklą. Todėl klausė, ar tokiu atveju jiems dėl dvejų metų tikslinga keisti mokyklą, ar nebūtų geriau 10 klasę pabaigti toje mokykloje, kur mokėsi iki šiol? Mat tarp jų yra tokių vaikų, kurie sunkiai adaptuotųsi kitoje aplinkoje. Be to, kitas jos klausimas vicemerui buvo apie viešuosius ir privačius interesus.
„Jūs ką tik baigėte darbą „Žiburio“ gimnazijoje ir dabar proteguojate per spaudą, per visur tik „Žiburio“ gimnaziją. Ar jūs nemanote, kad čia yra kažkas tai ne taip?“ – domėjosi mokytoja.
„Ką jūs turite prieš „Žiburio“ gimnaziją?“ – klausimu į klausimą atsakė D. Jakavičius, nesuprasdamas mokytojos požiūrio, kad „Žiburio“ gimnazijoje nebus suteiktos galimybės mokytis silpniems vaikams, mat iš savo darbo praktikos patvirtino, kad į gimnaziją atėję silpni vaikai pasiekia tikrai aukštų rezultatų.
Mokytojos Jolantos Janušaitytės nuomone, valdžia keičiasi, o klausimo esmė ta pati: kaip „Varpo“ sąskaita pagerinti gyvenimą „Žiburiui“? Ji klausė, ar paėmus 9 ir 10 klases iš „Varpo“, mokykla neturės skolų? Ar tada pagerėtų finansinė situacija, domėjosi ir mokytoja Teresė Kymantienė.
E. Pilypaitis neslėpė, kad visuose šiuose klausimuose, jis „labiausiai pasigenda rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pozicijos, nes devintokų skaičius pakibo visai neseniai“, tik patiems vadovams pradėjus žiūrėti, kas mokyklų laukia toliau.
Informavo aštuntokų tėvus
Antradienį į susitikimą su vicemeru buvo sukviesti aštuntokų tėvai, kuriuos „Varpo“ mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas norėjo supažindinti su informacija, kad ateinančiais metais „Varpe“ gali būti neformuojama 9 klasė. Beje, galutinį sprendimą šiuo klausimu kitų metų vasario ar kovo mėnesį gali priimti tik rajono savivaldybės taryba. Jis informavo daugiau nei 30 į susirinkimą atvykusių aštuntokų tėvų, kad šiuo metu yra gauta 16 prašymų leisti jų vaikams tęsti mokslus „Varpo“ mokykloje, tad viena klasė čia galėtų būti formuojama.
D. Jakavičius teigė specialiai prieš susirinkimą pažiūrėjęs, kaip kitose šalyse veikia švietimo sistema. Pavyzdžiui, Suomijoje veikia šešerių metų pradinė mokykla, trejų metų pagrindinė, trejų metų profesinė arba gimnazija. Italijoje lygiai tas pats.
„Kad mes nesugebėjome to priimti Lietuvoje, dabar turime problemą. Jurbarkas tą problemą išsprendė. Ten pagrindinės mokyklos nėra. Dvi progimnazijos ir gimnazija. Kazlų Rūda išsprendė. Tą pačią problemą sprendžia ir Vilkaviškis, ir Marijampolė, ir kitų rajonų centrai“, – aiškino vicemeras, teigdamas, kad pagaliau reikia pabaigti tą kovojimą už būsimus devintokus ir pradėti žiūrėti į vaikus, o ne į mokytojų etatus.
Tėvų nuomonės išsiskyrė
Diskusijos metu tėvai išsakė skirtingas nuomones. Vieni norėtų, kad jų vaikai mokytųsi išgrynintoje gimnazijoje, kokia buvo anksčiau, t.y. siektų „ne kiekybės, o kokybės“. Kiti abejojo, ar jų vaikai pajėgs mokytis „Žiburyje“ ir ar neteks dairytis kitos mokyklos. Jiems pritardamas D. Šlėderis tvirtino, kad reikėtų sudaryti sąlygas silpnesniems mokiniams, kurie nesiruošia studijuoti aukštosiose, baigti 10 klasę „Varpe“, kad po to galėtų įgyti darbininkišką profesiją.
Treti pastebėjo, kad kartelė buvo uždėta tik tol, kol užteko gimnazijai mokinių, o kai pradėjo trūkti, kartelės nebeliko. Vicemeras paaiškino, kad ji buvo iškelta politiniu sprendimu, kad kitos mokyklos neliktų be vaikų.
„Žiburio“ gimnazijoje dirbanti Margarita Liukaitienė, atvykusi į susirinkimą kaip Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė, patvirtino, „kad jau praėjo tie laikai, kai čia mokėsi tik tie vaikai, kurie nori studijuoti universitetuose ir užsieniuose, pasikeitus situacijai, gimnazija negali segreguoti (rūšiuoti, klasifikuoti – red. past.) vaikų pagal jų mokymosi rezultatus“. Nuramindama tėvus, ji patikino, kad mokytis „Žiburyje“ gali ir silpnesni vaikai, tik tiek vaikui, tiek tėvams, tiek ir mokytojams reikia įdėti daugiau pastangų, be to, vaikas besimokydamas su stipresniais mokiniais pasitempia ir gali pasiekti aukštesnių rezultatų.
D. Jakavičiaus manymu, viskas paaiškės, kai visi tėvai apsispręs, kur leis mokytis savo vaikus, ir pateiks prašymus. Tada bus galima suskaičiuoti, kiek vaikų išeis mokytis į „Žiburio“ gimnaziją, kiek norėtų likti „Varpo“ mokykloje.
Vicemero teigimu, „žinant kokios įtampos kyla tarp dviejų mokyklų paskutinius 10 metų ir norint išvengti nereikalingų diskusijų“, jis nemato kitų galimybių – tik teikti siūlymą ir rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos komisijai, ir tarybai, kad kitais metais „Varpo“ mokykla neformuotų 9 klasės.
„Mes turime taip susidėlioti švietimo sistemą, kad mokytojas galėtų dirbti susikoncentravęs į savo tiesioginį darbą, į ugdymo procesą, į vaiką, o nesinervintų, kad nesikomplektuoja koks nors krepšelis“, – kalbėjo susitikime dalyvavęs rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, primindamas, kad beveik visoms rajono mokykloms, išskyrus Šakių miesto, trūksta valdymo lėšų, be to, tenka prisidėti ir prie išimties tvarka suformuotų klasių komplektų išlaikymo, švietimo įstaigoms trūksta logopedų, psichologų.
Turi 16-kos aštuntokų tėvų prašymus
Šakių „Varpo“ mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Darius Šlėderis patikino, kad 9 klasė su 15 ir 10 klasė su devyniais vaikais yra ministerijos finansuojamos 100 procentų, tad savivaldybės prisidėjimo nereikia. Be to, mokykla šiemet nesinaudoja 2,63 etato, o „jų pinigus taupo, kad nelįstų į skolas“ ir pasidengtų aukštas mokytojų kvalifikacijas.
D. Šlėderis patikino, kad šiuo metu mokykla turi 16-kos aštuntokų tėvų prašymus leisti jų vaikams 10 klasių baigti „Varpo“ mokykloje. To pakaktų suformuoti vieną klasę „Varpe“, o kiti pagal pageidavimą galėtų rinktis mokslus kitose mokyklose. Tačiau, jo surinktais duomenimis, dar neaišku, kiek vaikų nueitų mokytis į „Žiburio“ gimnaziją, mat esą yra tėvų, ketinančių savo vaikus leisti į profesines mokyklas, netgi Kauno gimnazijas. Be to, pasak pavaduotojo, „neturėtų taip būti, kad iš miesto vaikams reikėtų eiti į kaimus – į Lukšius ar Griškabūdį, jei jiems bus sunku mokytis „Žiburyje“.
Mokyklos statusas nepasikeis
D. Šlėderis klausė rajono vadovų, kuo kardinaliai pasikeitė „Varpo“ situacija, kad ateinančiais metais reikėtų pokyčių, kurie nebuvo numatyti 2019–2021 m. mokyklų tinklo pertvarkos plane?
D. Jakavičiaus teigimu, šis planas yra peržiūrimas kiekvienais metais ir rajono vadovai turi matyti visas mokyklas, o ne kurią nors vieną. Kad situacija keičiasi greičiau nei buvo planuota, pritarė ir meras. Pasak jo, matant, kas laukia kitais metais, pradedama kalbėtis iš anksto. E. Pilypaitis patikino, kad jei pagal skaičių nesikomplektuoja klasė, tai kitų metų pradžioje bus sprendimas jos nekomplektuoti.
„Mokyklų tinklo pertvarkos plane nėra aptariama, kiek klasių yra kurioje mokykloje, planas kalba apie tai, ar mokykla turi juridinį statusą, ar neturi, ar ji yra kitos įstaigos skyrius, padalinys. Gal kitais metais jūs turėsite tiek mokinių, kad mes netalpinsime nei ten, nei čia“, – aiškino meras, primindamas, kad vienos kažkurios klasės neformavimas nepakeičia mokyklos statuso. Pavyzdžiui, Slavikų mokykloje šiemet neformuojama 9 klasė, o 10 klasė yra.
Be to, jis priminė, kad mokyklos prašymu jai buvo padaryta išlyga ir leista pasivadinti tiesiog „Varpo“ mokykla, be žodžio „pagrindinė“, taip neužkertant kelių atsiradus vaikų formuoti ir vyresnes klases.
Vicemeras proteguoja gimnaziją?
Mokytoja Alma Vaičiūnienė pastebėjo, kad „Varpo“ mokykloje yra mokinių, kurie mokosi labai silpnai ir baigę 10 klasę planuoja eiti ne į gimnaziją, o į profesinę mokyklą. Todėl klausė, ar tokiu atveju jiems dėl dvejų metų tikslinga keisti mokyklą, ar nebūtų geriau 10 klasę pabaigti toje mokykloje, kur mokėsi iki šiol? Mat tarp jų yra tokių vaikų, kurie sunkiai adaptuotųsi kitoje aplinkoje. Be to, kitas jos klausimas vicemerui buvo apie viešuosius ir privačius interesus.
„Jūs ką tik baigėte darbą „Žiburio“ gimnazijoje ir dabar proteguojate per spaudą, per visur tik „Žiburio“ gimnaziją. Ar jūs nemanote, kad čia yra kažkas tai ne taip?“ – domėjosi mokytoja.
„Ką jūs turite prieš „Žiburio“ gimnaziją?“ – klausimu į klausimą atsakė D. Jakavičius, nesuprasdamas mokytojos požiūrio, kad „Žiburio“ gimnazijoje nebus suteiktos galimybės mokytis silpniems vaikams, mat iš savo darbo praktikos patvirtino, kad į gimnaziją atėję silpni vaikai pasiekia tikrai aukštų rezultatų.
Mokytojos Jolantos Janušaitytės nuomone, valdžia keičiasi, o klausimo esmė ta pati: kaip „Varpo“ sąskaita pagerinti gyvenimą „Žiburiui“? Ji klausė, ar paėmus 9 ir 10 klases iš „Varpo“, mokykla neturės skolų? Ar tada pagerėtų finansinė situacija, domėjosi ir mokytoja Teresė Kymantienė.
E. Pilypaitis neslėpė, kad visuose šiuose klausimuose, jis „labiausiai pasigenda rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pozicijos, nes devintokų skaičius pakibo visai neseniai“, tik patiems vadovams pradėjus žiūrėti, kas mokyklų laukia toliau.
Informavo aštuntokų tėvus
Antradienį į susitikimą su vicemeru buvo sukviesti aštuntokų tėvai, kuriuos „Varpo“ mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas norėjo supažindinti su informacija, kad ateinančiais metais „Varpe“ gali būti neformuojama 9 klasė. Beje, galutinį sprendimą šiuo klausimu kitų metų vasario ar kovo mėnesį gali priimti tik rajono savivaldybės taryba. Jis informavo daugiau nei 30 į susirinkimą atvykusių aštuntokų tėvų, kad šiuo metu yra gauta 16 prašymų leisti jų vaikams tęsti mokslus „Varpo“ mokykloje, tad viena klasė čia galėtų būti formuojama.
D. Jakavičius teigė specialiai prieš susirinkimą pažiūrėjęs, kaip kitose šalyse veikia švietimo sistema. Pavyzdžiui, Suomijoje veikia šešerių metų pradinė mokykla, trejų metų pagrindinė, trejų metų profesinė arba gimnazija. Italijoje lygiai tas pats.
„Kad mes nesugebėjome to priimti Lietuvoje, dabar turime problemą. Jurbarkas tą problemą išsprendė. Ten pagrindinės mokyklos nėra. Dvi progimnazijos ir gimnazija. Kazlų Rūda išsprendė. Tą pačią problemą sprendžia ir Vilkaviškis, ir Marijampolė, ir kitų rajonų centrai“, – aiškino vicemeras, teigdamas, kad pagaliau reikia pabaigti tą kovojimą už būsimus devintokus ir pradėti žiūrėti į vaikus, o ne į mokytojų etatus.
Tėvų nuomonės išsiskyrė
Diskusijos metu tėvai išsakė skirtingas nuomones. Vieni norėtų, kad jų vaikai mokytųsi išgrynintoje gimnazijoje, kokia buvo anksčiau, t.y. siektų „ne kiekybės, o kokybės“. Kiti abejojo, ar jų vaikai pajėgs mokytis „Žiburyje“ ir ar neteks dairytis kitos mokyklos. Jiems pritardamas D. Šlėderis tvirtino, kad reikėtų sudaryti sąlygas silpnesniems mokiniams, kurie nesiruošia studijuoti aukštosiose, baigti 10 klasę „Varpe“, kad po to galėtų įgyti darbininkišką profesiją.
Treti pastebėjo, kad kartelė buvo uždėta tik tol, kol užteko gimnazijai mokinių, o kai pradėjo trūkti, kartelės nebeliko. Vicemeras paaiškino, kad ji buvo iškelta politiniu sprendimu, kad kitos mokyklos neliktų be vaikų.
„Žiburio“ gimnazijoje dirbanti Margarita Liukaitienė, atvykusi į susirinkimą kaip Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė, patvirtino, „kad jau praėjo tie laikai, kai čia mokėsi tik tie vaikai, kurie nori studijuoti universitetuose ir užsieniuose, pasikeitus situacijai, gimnazija negali segreguoti (rūšiuoti, klasifikuoti – red. past.) vaikų pagal jų mokymosi rezultatus“. Nuramindama tėvus, ji patikino, kad mokytis „Žiburyje“ gali ir silpnesni vaikai, tik tiek vaikui, tiek tėvams, tiek ir mokytojams reikia įdėti daugiau pastangų, be to, vaikas besimokydamas su stipresniais mokiniais pasitempia ir gali pasiekti aukštesnių rezultatų.
D. Jakavičiaus manymu, viskas paaiškės, kai visi tėvai apsispręs, kur leis mokytis savo vaikus, ir pateiks prašymus. Tada bus galima suskaičiuoti, kiek vaikų išeis mokytis į „Žiburio“ gimnaziją, kiek norėtų likti „Varpo“ mokykloje.
Ona iš Patamošupių:
