Asta GVILDIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos bendruomenė įveikė „Ilgą distanciją“. Čia vyko tradicinis, jau keturioliktasis, Meno dienų renginys, apjungęs bendrą moksleivių ir dvylikos menininkų, šakiečių ir atvykusių iš kitų Lietuvos miestų, kūrybinį darbą.  

Nuotr. Mūsų kraštiečiai menininkai V.Kaunas ir K.Dovydaitis sutvėrė grandioziškiausią skulptūrą „Kam skambina varpai?“.

Mintis „Ilga distancija“, pasak Meno dienų organizatoriaus Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dailės mokytojo Algimanto Vorevičiaus, gimė perskaičius žymaus vokiečių mąstytojo Fridricho Nyčės žodžius: „Jei nori pagimdyti žaibą, turi ilgai būti debesiu...“. „Išvertus į meno kalbą – tai reikštų, kad kiekviena kūrybinė idėja, kol pasiekia savo materialią išraišką,  kurį laiką būna brandinama menininko viduje. Be to, keturiolika metų mūsų mokykloje vykstantys kūrybiniai renginiai jau užaugino vieną moksleivių kartą, o dabar sėkmingai auga ir antroji, - mintimis dalijosi A.Vorevičius. – „Ilga distancija“ – tai ne akimirka, tai ganėtinai ilgas laiko tarpas, tai galimybė pamatyti, kas vyksta aplinkui, kad galėtum neskubėdamas užbaigti tai, ką pradėjai.“

Meno dienų organizatoriaus nuomone, renginys pavyko, net oras palaikė kūrėjų iniciatyvas – lietus prapliupo tik pabaigus visus darbus ir jų pristatymą. „Džiugu, kad vaikai labai noriai dalyvauja bendrų meninių idėjų kūrime, - teigė jis. – Aišku, visų nesudominsi, nepadarysi tokio renginio visai mokyklos bendruomenei. Čia, kaip ir sporte, vieniems patinka krepšinis, o kitiems – futbolas. Tačiau kiekvienais metais bandome ieškoti naujovių ir daryti kitaip nei praėjusiais metais, kad nesikartotume ir renginiai netaptų rutina.“

 
Šiais metais jaunųjų menininkų ir jų mokytojų darbai buvo atliekami ir eksponuojami lauke, išskyrus pradinių klasių mokinių sukurtus ir ant aktų salės sienų „pasodintus“ milžiniškus medžius, dailės mokytojos Audronės Vorevičienės ir mergaičių komandos ant šilko pieštus nuostabiai šiltus vitražus, o taip pat rūbų dizaino bei šukuosenų šou „Laisva distancija“. Pastaruosius kartu su varpietėmis modeliavo ir pristatė daug metų su „Varpo“ vidurine mokykla bendradarbiaujančios Vilniaus kolegijos  rūbų dizaino katedros dėstytojos Ana Jakubka, Loreta Gerulaitienė, Lolita Malinauskienė, Živilė Ramelienė bei Daina Urnižienė, įrodžiusios, kad mada tai tikrų tikriausias žaidimas.

Nuolatiniai Meno dienų dalyviai, nei vienais metais nepraleidę progos padirbėti kartu su varpiečiais - Jonas Daniliauskas ir Lolita Rūgytė kaip visada buvo kupini savų idėjų. Menininkas iš Vilniaus šalia mokyklos nutupdė „Žydrąją paukštę“, kuri pasirodė labai panaši į gervę, o šakietė dailininkė su moksleiviais ant keturkampių medinių stulpelių išbandė portretų tapybą 3D formatu.

Menininkas Ramūnas Dagys iš Radviliškio su šeštokų ir aštuntokų komanda sukūrė stebuklingąjį „Laimės ratą“. Jo kūrėjai komentavo, kad kiekvienas varpietis prieš pamokas turi pasukti laimės ratą ir sužinoti, ko tikėtis, kiek sėkmė lydės jį tą dieną. „Rytais čia turėtų nusidriekti netrumpa eilutė“, - juokavo A.Vorevičius.

Klaipėdietė Rima Baukaitė ir devintųjų bei dvyliktųjų klasių moksleivės sukūrė tikrų tikriausią šachmatų lentą, tačiau žaidžiama čia, pasirodo, ne su įprastomis šachmatų figūromis, o su mėlynais ir geltonais šaukštais. Juos moksleivės įteikė mokyklos direktoriui, jo pavaduotojui, auklėtojoms ir renginio organizatoriui, kad ir šiais, ir kitais metais gerai vadovautų, gerai tvarkaraščius „sustatytų“ ir idėjų ateinančioms Meno dienoms nepritrūktų.

Petro Barono iš Šventosios ir su juo dirbusių moksleivių komandos „sutvertas“ didelis žaislas ant ratukų, iš pažiūros, sakyčiau, labai panašus į vaiduokliuką Kasparą, lekiantį ant riedlentės. Jis tikrai galėtų įveikti ne vieną ilgą distanciją. Kita menininkė iš Šventosios  - Audronė Bukauskienė varpietes mokė senųjų lietuvių technologijų – peltakiavimo ir mazgų rišimo. Po gero pusdienio mokyklos kieme stovintis varpas jau buvo papuoštas burėmis, skirtomis vėjui gaudyti.

Ne mažiau išradingi buvo ir mūsų kraštiečiai menininkai Vytautas Kaunas bei Kęstutis Dovydaitis. Jie sukūrė mokyklos varpo prototipą ir pavadino savo skulptūrą Hemingvėjaus kūrinio „Kam skambina varpai?“ vardu.  „Tai bene pats konceptualiausias ir grandioziškiausias darbas, sukėlęs daugiausiai emocijų, - taip kolegų šedevrą pristatė A.Vorevičius. – Nuo mokyklos stadiono paimi startą ir bėgi netrumpą distanciją paskambinti tikruoju varpu.“ Skulptūros kūrėjų nuomone, nėra čia apie ką kalbėti, svarbiausia geras projektas  – viskas atlikta pagal brėžinius milimetrų tikslumu.

Pasak A.Vorevičiaus, amžina „Varpo“ vidurinės mokyklos draugė floristė Daiva Bublaitienė ir šiemet neliko abejinga Meno dienoms. Jos suburta įvairaus amžiaus mergaičių komanda prieš mokyklą kaip kariuomenėje išrikiavo iš nendrių, gėlių vazonėlių ir šepečių kotų sukurtą mokyklos bendruomenę.

Besibaigiant darbų pristatymui, iš tamsaus visą pusdienį virš mokyklos kabėjusio debesio prapliupo lietus. Matyt, jis pasirinko ne tą distanciją: ir žaibo pagimdyti jam nepavyko, ir į Meno dienas pavėlavo.