Sima KAZARIAN

Rajono taryba tvirtino mokyklų direktorių algas. Atvertus šio klausimo projektą, ūkio komiteto pirmininko Henriko Zarembos žvilgsnis sustojo ties Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus Vito Daniliausko alga.

Nuotr. Šakių „Varpo“ vidurinė – didžiausia mokykla rajone. Jos direktoriaus V. Daniliausko  alga didesnė nei UAB Šakių šilumos tinklų ir UAB Šakių vandenų vadovų.

Komiteto pirmininkui kilo klausimas, ar „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus V. Daniliausko alga, neatskaičius mokesčių siekianti 4390 litų per mėnesį, nėra per didelė?

V. Daniliausko algos koeficientas yra 35,98, tai yra didžiausias koeficientas iš visų mokymo įstaigų vadovų, lenkiantis ir gimnazijų direktorių. (Alga apskaičiuojama 122 lt padauginus iš minėto koeficiento. 122lt – bazinė mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių.) Šakių „Žiburio“, Lukšių Vinco Grybo, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijų vadovų algų koeficientai yra 32,4.

 
Vidurinių mokyklų, kokia yra ir „Varpo“ mokykla, vadovų algų koeficientai paprastai nesiekia 30.

Algos nenuleidžiamos „iš oro“

Turbūt ne vienam gali kilti klausimas, kaip nustatomos mokyklų vadovų algos? Ar jie tai daro patys, ar yra objektyvūs kriterijai? Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė, išgirdusi tokį klausimą, teigė: „Jokiu būdu ne patys vadovai sau skiria algas. Jos apskaičiuojamos pagal tris kriterijus: darbo stažą, mokinių skaičių mokykloje, kvalifikacinę kategoriją.“ Remiantis šiais kriterijais ir gaunama būtent tokia „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus alga.

V. Daniliausko vadovaujama mokykla, nors ir vidurinė, šiandien yra didžiausia visame rajone pagal mokinių ir darbuotojų skaičių. Čia mokosi 1119 moksleivių (kurie sudaro 50 komplektų), dirba 112 pedagoginių darbuotojų ir 55 aptarnaujančio personalo darbuotojai. „Varpui“ priklauso ir Siesartėnų pagrindinio ugdymo skyrius bei Išdagų pradinio ugdymo skyrius. V. Daniliauskas savo mokyklą vadina „fabriku“ ir teigia, jog jo alga, esant tokiai atsakomybei, yra adekvati: „Turint tiek mokinių ir tokią struktūrą, atlyginimas tikrai nėra per didelis.“

Ūkio komiteto posėdžio metu meras patarė nepavydėti svetimų pinigų, o komiteto pirmininkas H. Zaremba patikino, kad jis nepavydi, o tik grynai teoriškai domisi „proporcijomis“. Jis priminė, jog UAB Šakių šilumos tinklų ir UAB  Šakių vandenų vadovų atlyginimai mažesni, nei „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus. „Nepavydžiu, negaila, tačiau man įdomi proporcija,- teigė H. Zaremba. – Juk šilumos ūky, tai kiekvieną dieną skambučiai: tai gyvatukas šaltas, tai užsikimšo kas, ir visa kita“,- dėstė H. Zaremba. Į repliką, kad vadovavimas mokyklai nėra mažesnė atsakomybė, H. Zaremba taip pat rado atsakymą: „O ugdyti vaikus tai ką, yra pavaduotojai ugdymui, yra pavaduotojas ūkiniams reikalams... Bet verčiam kitą klausimą, kadangi meras sako „nepavydėkim“,- nusileido ūkio komiteto vadovas. Buvo nuspręsta, kad pavydas kenkia sveikatai, ir komitetas pradėjo nagrinėti kitą klausimą.

V. Daniliauskas, paprašytas pakomentuoti „proporcijas“ teigė, jog jis tikrai nesiims vertinti, kas dirba daugiau ir kieno darbas yra sunkesnis, nes jis niekada nevadovavo nei UAB Šakių šilumos tinklams, nei UAB Šakių vandenims: „Kiekvienas dirbame savo darbą, todėl negaliu komentuoti kito, lyginti, kuris vertesnis didesnės algos“.

Algų dydis nebuvo vienintelis klausimas, kuris užkliuvo komiteto posėdžio metu. H. Zaremba atkreipė dėmesį ir į tai, ar verta leisti direktoriams užsiiminėti papildoma pedagogine veikla atliekamu nuo vadovavimo mokyklai metu. Juk jei jiems lieka laiko papildomai pedagoginei veiklai, tai, matyt, jie su savo pareigomis nesunkiai susitvarko. Tai kam mokėti tokius atlyginimus už vadovavimą mokymo įstaigai, svarstė H. Zaremba. Mūsų rajone papildomai pedagogine veikla užsiima 10 mokymo įstaigų vadovų.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos V. Pranckevičienės teigimu, į direktoriaus pareigas įeina penkios pedagoginio darbo valandos. Taip pat direktoriams galima turėti papildomai iki aštuonių valandų pedagoginės veiklos (tačiau mūsų mokyklų direktoriai neturi daugiau šešių). „Supraskite, tarkim, yra pagrindinėje mokykloje šešios fizikos pamokos. Penkias iš jų turi mokyklos direktorius kaip privalomai įeinančias į etatą. Kas ateis mokytojauti į mokyklą dėl vienos pamokos? Štai taip dažniausiai ir atsiranda papildomos pamokos“,- aiškino V. Pranckevičienė.