Statistika rodo, kad šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisrų pastatuose. Atvėsus orams gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus. Atsižvelgdami į šaltuoju laikotarpiu išaugantį gaisrų skaičių ir kad būtų išvengta žmonių žūčių, specialistai primena gyventojams svarbiausius gaisrinės saugos reikalavimus bei pataria, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.
Kaip informavo Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas, 2015 m. Šakių rajone kilo 95 gaisrai (2014 m. – 87), kurių metu du žmonės žuvo ir vienas patyrė įvairias traumas (2014 m. keturi žmonės žuvo ir šeši buvo traumuoti). Dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų 2015 m. kilo tik keturi gaisrai, o 2014 m. dėl šios priežasties kilo net 14 gaisrų.
G. Ščajevas primena, kad kūrenantis krosniai, židiniui ar degant dujinei viryklei žmonės neišeitų iš namų. Pasak specialisto, skaudžiausios nelaimės įvyksta būtent tada, kai namuose paliekami vieni vaikai.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas techniškai sutvarkyti. Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina išvalyti suodžius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbalinti. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai užkūrimui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m nuo pakuros. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, negalima palikti atvirų pakuros durelių.
„Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Nepilkite neatvėsintų pelenų į buitinių atliekų konteinerius, plastikinius kibirus ar kitokią degią ar galinčią išsilydyti tarą. Pasitaiko atvejų, kai į maišą supilti neatvėsę pelenai padedami prie medinių pastatų ar net į ūkinį pastatą ant sausų smulkintų šakų“, – perspėja G. Ščajevas.
Specialistai įspėja, kad kūrenant krosnis ypač pavojingos smalkės, jomis galima apsinuodyti, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl ypač pavojingos. Iškūrenus krosnį, patariama per anksti neužstumti sklendės – ją galima užstumti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Apsinuodijimas smalkėmis gali baigtis netgi mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, vėliau netenkama sąmonės. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų reikia išvesti į gryną orą ir nedelsiant kviesti medikus, o patalpas gerai išvėdinti.
Kita šildymo metu aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. G. Ščajevas įspėja, kad pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl kurio dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų, išeinant iš namų išjungti, nedžiauti ant jų rūbų. Gaisro priežastimi gali tapti ir savadarbiai elektriniai šildymo prietaisai.
„Prašome gyventojų užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, gaisrinių hidrantų, neužstatyti jų transporto priemonėmis. Atokiose kaimo vietovėse išeikite pasitikti ugniagesių, kad kuo trumpesniu keliu būtų pasiekta nelaimės vieta. Be to, patariame gyventojams nelaukti nelaimės ir įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų signalizatorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų“, – sakė G. Ščajevas.
„Draugo“ inf.
Ona iš Patamošupių:
