Netoli Šešupės gyvenantys rajono gyventojai jau visą pavasarį su nerimu žiūri į kitapus upės esančią Kaliningrado teritoriją, kur masiškai deginama pernykštė žolė. Žmonės sako, laimei, šįmet gaisrai yra toliau nuo upės ir kol kas nebuvo smarkaus tos krypties vėjo, kuris atneštų dūmus ir tvaiką iš kaimyninės šalies. Skaitytojo nuotr.
Pavasaris – ne tik gamtos pabudimo laikotarpis, bet šis laikas siejamas ir su didžiausiu pavojumi gamtai – gaisrais. Praėjusį savaitgalį atvirose teritorijose gaisrai kilo jau ir rajone, o visą pavasarį pasienyje su Kaliningrado sritimi gyvenantys žmonės stebi, kaip kitapus Šešupės liepsnoja pievos.
Pirmieji du gaisrai pievose praėjusį savaitgalį kilo Gelgaudiškio seniūnijoje, kur šeštadienį pačiame mieste, Mokyklos gatvėje, išdegė 10 arų atviros teritorijos. Gyventojai sako, jog gaisras kilo apie 9 val. vakaro, o kas kaltas, kad užsidegė sausa žolė netoli gyvenamosios teritorijos, šiuo metu aiškinasi Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai.
Sekmadienį ugniagesiams buvo pranešta apie tai, kad dega pieva panemunėje, toje pačioje Gelgaudiškio seniūnijoje, tik jau Skaistakaimio kaimo teritorijoje. Čia, anot Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Gintaro Ščajevo, išdegė apie 20 arų pievos, kur buvo aukšta, nešienaujama žolė. Per pievą eina keliukas, tad žolė galėjo užsidegti ir nuo nuorūkos ar kitų neatsakingų žmogaus veiksmų, tačiau tai, anot G. Ščajevo, nustatyti sudėtinga.
Šalyje gaisrai atvirose teritorijose fiksuojami jau nuo kovo vidurio, o Šakių rajone šie minėti atvejai šįmet buvo pirmi. Anot vyriausiojo specialisto, nenupjautą ir nesurinktą žolę deginti griežtai draudžiama. Blogiausia, pasak G. Ščajevo, kad deginamos ne tik pievos, naikinama jose esanti gyvūnija, bet ir sukeliami žmonių turtui bei gyvybei pavojingi gaisrai.
Toks neatsakingas žmogaus poelgis Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje asmenims už žolės deginimą numato baudas nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Dėl šios priežasties gelbėtojai visą balandžio ir gegužės mėnesį daro reidus atvirose teritorijose, stengiasi prevenciškai užkirsti kelią pievų gaisrams. Anot G. Ščajevo, per šį pavasarį vykdytus reidus grubių pažeidimų nebuvo fiksuota, tik pavieniais atvejais teko duoti gyventojams pastabų dėl saugumo.
Nuo kovo mėnesio gyventojai stebi ir gaisrus, kurie siautėja kiekvieną pavasarį Kaliningrado srityje, kur yra išdeginama tūkstančiai pernykštės žolės hektarų. Gyventojai sako: „Kiek žūsta paukščių, gyvuliukų, jau nekalbant apie oro taršą.“ Tiesa, anot Kudirkos Naumiesčio seniūno Edvardo Belevičiaus, iš pradžių kelias savaites „anoje pusėje“ pievos degė toliau nuo Širvintos ir Šešupės upių – už keleto kilometrų, tad dūmų tvaiko dar kol kas nesijautė. Trečiadienio popietę naumiestiečiai stebėjo, kaip ugnis Rusijos Federacijos teritorijoje slenka jau visai paupiu, o papūtus nuo tos pusės vėjui, Miknaičių kaimas kurį laiką skendo dūmuose. Laimei, tai truko vos kelias valandas, nes pasikeitė vėjo kryptis. Žmonės sako, kad Kaliningrado srities teritorijoje šiuo metu liepsnoja keli tūkstančiai hektarų pievų.
„Draugo“ inf.
Ona iš Patamošupių:
