Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas primena, kad prieš šildymo sezoną iš dūmtraukių ir krosnių būtina išvalyti suodžius, laikytis kitų saugumo reikalavimų, nes prasidėjus šildymui gaisrų gerokai padaugėja. „Draugo“ archyvo nuotr.
Ugniagesiai akcentuoja, kad šildymo sezono metu atsiranda naujų sąlygų bei priežasčių gaisrams kilti. Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais padaugėja gaisrų pastatuose. Šių gaisrų priežastimi tampa nevalyti dūmtraukiai, netvarkingos krosnys ir kiti šildymo prietaisai bei netinkamas jų eksploatavimas, todėl specialistai primena svarbiausius gaisrinės saugos reikalavimus bei pataria, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.
Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas sako, kad kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, negalima išeiti iš namų, negalima patikėti jų priežiūros mažamečiams vaikams. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas techniškai sutvarkyti. Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, būtina išvalyti suodžius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbalinti. Anot specialisto, gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių dūmtraukių, židinių sienelėse, taip pat kai užkūrimui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m nuo pakuros ir 0,5 m nuo krosnies. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Negalima neatvėsintų pelenų pilti į buitinių atliekų konteinerius, plastikinius kibirus ar kitokią degią ar galinčią išsilydyti tarą.
Primenama, kad kūrenant krosnis ypač pavojingos smalkės, kurios bespalvės ir bekvapės, todėl siekiant jomis neapsinuodyti, būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Iškūrenus krosnį patariama per anksti neužstumti sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Apsinuodijimas smalkėmis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, netenkama sąmonės. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų reikia išvesti į gryną orą ir nedelsiant kviesti medikus, o patalpas gerai išvėdinti.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad šildantis elektriniais prietaisais pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimas, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Negalima ant jų palikti padžiautų rūbų, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtina išjungti. Gaisro priežastimi gali tapti ir savadarbiai elektriniai šildymo prietaisai. Todėl galima naudoti tik gamyklinius šildymo prietaisus, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatavimo taisyklių reikalavimais.
„Prašome gyventojų užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, gaisrinių hidrantų, neužstatyti jų transporto priemonėmis. Atokiose kaimo vietovėse išeikite pasitikti ugniagesių, kad kuo trumpesniu keliu būtų pasiekta nelaimės vieta. Primename, kad gyvenamosiose patalpose privalo būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai, kurie įspėtų apie gaisro pavojų ir padėtų išvengti skaudžių gaisro padarinių“, – sako G. Ščajevas.
„Draugo“ inf.
Ona iš Patamošupių:
