Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Senjorė Zita (red. pavardė žinoma) pasakojo, kad savaitės pradžioje lankėsi Šakių miesto centre esančiame prekybos centre „Gulbelė Aibė“. Staiga pačioje parduotuvėje prieš akis iššoko tamsesnio gymio moteris ir pakišo lapą, kuriame Zita perskaitė, jog renkamos aukos kurčiųjų organizacijai.
„Tame lape nerišliai dviejose eilutėse buvo padaryti kažkokie įrašai: parašyti skaičiai 20 ir sukeverzotas kažkieno parašas, kad kažkas jau davę pinigų. Aš tą moterį kalbinu, jinai man nieko neatsako. Supratau, kad nekalba. Tuomet ji iš kišenės išsitraukė 10 eurų kupiūrą, supratau, kad jai reikia pinigų. Neatstojo nuo manęs ir daviau tuos penkis eurus. Nedavė ji man nei pasirašyti, nebuvo ant lapo jokio antspaudo, – pasakojo Zita. – Išėjusi iš parduotuvės aš galvoju, ar tai ne aferistė? Ar pas mus yra tokia organizacija? Gal be reikalo blogai galvoju, ir tų penkių eurų man visai negaila, jei tikrai moteris yra kurčnebylė. Galima paaukoti ir daugiau.“
Senjorė Zita perspėja ir kitus atidžiau į tokius pinigų prašytojus pasižiūrėti. Jos nuomone, jei tikrai yra renkamos kažkokios lėšos neįgaliųjų organizacijai, turėtų būti daugiau informacijos apie renkamą paramą, pateikiami kažkokie dokumentai.
„Čia viskas vyko parduotuvės viduje. Gal manęs ne vienos prašė, buvo nemažai žmonių. Šiandien jau gal kitoj parduotuvėje renkasi aukas“, – vėliau socialiniame tinkle svarstė ponia Zita.
Kalbinti Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai patvirtino, kad išmaldų prašytojai neretai sukuria įvairias apgaulės istorijas, prisidengia netikromis kurčiųjų, neįgaliųjų organizacijomis ir taip bando išvilioti pinigus iš praeivių. Beje, tai ne pirmas atvejis rajone.
Pasak komisariato viršininko Aušrio Kvederevičiaus, prekybos centruose yra organizuojamos paramos rinkimo akcijos, bet tai darantys žmonės dažniausiai būna su atitinkama atributika ar simbolika, paramą renka dažniausiai ne po vieną, kaip pavyzdį pateikė „Maisto banko“ akciją, kur renkantys paramą savanoriai mielai bendrauja su žmonėmis, nesišalina nuo jų.
„Minėtas moters papasakotas atvejis buvo elementarus pasipinigavimas, prisidengiant negalią turinčių žmonių vardu. Deja, iš netyčių apgavikų užklupti žmonės aukoja, kartais ir nemažas sumas. Ir tik paskui pradeda galvoti, kad tai, ko gero, buvo sukčiai“, – komentavo A. Kvederevičius.
Tą pačią dieną su galimai ta pačia pinigų prašytoja susidūrė ir pati Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė. Prie civiliais rūbais apsirengusios policijos pareigūnės prišokusi moteris taip pat pakišo kažkokį lapą.
„Jei žmogus yra kurčias ir teiraujasi kažko kito žmogaus, tai žiūri tau į lūpas ir stengiasi suprasti, ką tu jam atsakysi. Ta moteris atsuko man tą lapą, kur reikėjo atseit savo duomenis surašyti, ir nežiūri į mane, vengia kontakto. Kuomet parodžiau tarnybinį pažymėjimą, ji per gatvę staiga pasišalino“, – pasakojo pareigūnė pridurdama, kad Šakiuose tokie pinigų prašytojai pasirodo kone kartą per mėnesį, apie juos pareigūnė girdi ir iš „Gulbelės“ darbuotojų.
„Aš manau, tai gali būti ir viena iš prekybos žmonėmis formų. Arba patys žmonės prašydami pinigų apsimeta esantys kurti ir taip pelnosi, arba jie yra priversti tai daryti“, – teigia pareigūnė.
A. Kvederevičius pataria, kaip gyventojams apsisaugoti nuo sukčių.
„Jei gyventojai pastebi jiems įtartiną kažkokį paramos rinkimą parduotuvėje, kad tai nėra suderinta akcija, pirmiausiai turėtų informuoti administraciją. Jei žmogus mano, kad yra kažkoks sukčiavimo atvejis arba neteisėtas asmens duomenų rinkimas, dokumentų kopijavimas, turėtų skambinti 112“, – sakė policijos komisariato viršininkas.
Pasak A. Kvederevičiaus, fotografuojamas ar filmuojamas sukčius dažnai jautriai sureaguoja, bet tai labai padėtų vėliau ir policijai, tiesa, pareigūnas primena, kad filmuoti ir viešinti kito asmens negalima, bet reikėtų apžaisti šitą situaciją ir teigti, kad tiesiog filmuoji save.
Policijos pareigūnai pataria nepasitikėti išmaldos prašančiais asmenimis, kurie prisidengia įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis, neva renka pinigėlius kilniam tikslui. Tokiems asmenims galima patarti, kur jiems galima kreiptis pagalbos, pvz., į „Caritą“ ar kitas atsakingas institucijas.
Policija primena, kad už sukčiavimą numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Susisiekus su Lietuvos kurčiųjų draugija, organizacijos asistentė-referentė Greta Gustienė patikino, kad tai ne pirmas atvejis, kai, prisidengdami kurčiųjų vardu, veikia sukčiai.
„Oficialios kurčiųjų organizacijos neprašo aukoti grynais pinigais gatvėse, prekybos centruose ar kitose viešose vietose, visi pavedimai atliekami į specialias sąskaitas“, – informavo organizacijos atstovė.