Statistika rodo, kad šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių. Taip yra todėl, kad atvėsus orams gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus. Atsižvelgdami į šaltuoju laikotarpiu išaugantį gaisrų skaičių specialistai primena gyventojams svarbiausias gaisrinės saugos taisykles bei pataria, kaip elgtis šildymo sezono metu.Kaip informavo Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas, praėjusio šildymo sezono metu (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d.) dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, rajone kilo 9 gaisrai (4 gyvenamuosiuose namuose). Iš 79 per metus kilusių gaisrų, net 11 proc. kilo dėl minėtos priežasties. Pavyzdžiui, 2009 m. tokių gaisrų buvo 14, 2008 m. – 9, 2007 m. – 16, 2006 m. – 17.
G. Ščajevas primena, kad kūrenantis krosniai, židiniui ar degant dujinei viryklei, žmonės neišeitų iš namų, šių įrenginių nepaliktų be priežiūros. Pasak specialisto, skaudžiausios nelaimės įvyksta tada, kai vaikai paliekami namuose vieni.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas techniškai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbalinti. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai užkūrimui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.
Specialistai įspėja, kad kūrenant krosnis ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl ypač pavojingos ir jomis galima greitai apsinuodyti. Patariama, iškūrenus krosnį, per anksti neužstumti sklendės. Tai galima padaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, po to netenkama sąmonės. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų reikia išvesti į gryną orą ir nedelsiant kviesti medikus, patalpas gerai išvėdinti.
Kita aktuali problema šildymo sezono metu – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. G. Ščajevas įspėja, kad pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Gaisro priežastimi gali tapti ir savadarbiai elektriniai šildymo prietaisai.
Siekdami išvengti gaisrų ir žmonių aukų juose, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, kaip ir kasmet, spalio mėnesį kartu su atsakingais savivaldybių ir seniūnijų darbuotojais lankosi socialiai remtinose šeimose, pas vienišus senyvo amžiaus žmones ir atkreipia dėmesį į jų būstuose naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę, pataria, kaip saugiai juos eksploatuoti. Gyventojai, besirūpinantys savo būsto saugumu, šiais klausimais gali kreiptis į artimiausią miesto ar rajono priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kurios valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nemokamai suteiks įvairias konsultacijas.
„Draugo“ inf.
Benita iš Kudirkos Naumiesčio:
