Nuotr. Vytautas Želionis sako: kasmet įsigyta vis nauja kanapių veislė tampa nauju eksperimentu.Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Prieš penkerius metus Justė ir Vytautas Želioniai iš Vilniaus persikėlė į Šakius. Informatikas Vytautas ėmėsi žemės ūkio, o žmona Justė jam pritarė. 2013 m. Seimui legalizavus pluoštinių kanapių auginimą, perspektyvia kultūra susidomėjo ir jaunieji ūkininkai. Prieš dvejus metus pradėję nuo 4,5 ha, šiandien šios kultūros turi beveik 20 ha.
Kanapės vertinamos dėl užauginamo pluošto ir sėklų. Iš kanapių sėklų spaudžiamas aliejus, o pluoštas daugiausiai naudojamas statybos pramonėje. Prieš dvejus metus V. Želionis 4,5 ha užsėjo ‚Finola‘ veislės sėkla. Iš vieno ha tuomet prikūlė 800 kg sėklų. Iš jų ūkininkai aliejaus spaudyklai pardavė sėklas. Aliejus, pasak J. Želionienės, turi daug riebiųjų rūgščių, naudojamas kosmetikos gamyboje bei maistui.
„Šiais metais išbandžiau naujas veisles – ‚Fibrol‘ ir ‚USO 31‘. Pastarosios užsėjom 6,5 ha, ji auginama pluošto gamybai. Šios kanapės užauga iki keturių metrų, o perdirbtų kanapių stiebai bus panaudoti statybinėms medžiagoms gaminti. Nukultų kanapių pluošto ritinius realizuosim tik pavasarį“, – apie kanapių auginimo ir panaudojimo subtilybes kalba Vytautas.
Ūkininkas pasakojo, kad skirtingų augalų veislės sėjamos skirtingu laiku, bet dažniausiai gegužės mėnesį. Kanapės, pasak V. Želionio, ypatingos priežiūros nereikalauja, trąšų joms nereikia. Tiesa, kenkėjų visada atsiranda, o šiais metais užpuolė drugys, kuris įsipina į kanapių žiedus ir juos numarina. V. Želionis juokauja, kad dar vieni kenkėjai – žmonės: pirmais metais reikėjo saugoti kanapes nuo žmonių, nes pluoštinės kanapės išvaizda nesiskiria nuo medicininės kanapės, turinčios didelį kiekį THC (tetrahidrokanabinolio). Pluoštinėse kanapėse THC kiekis yra labai mažas ir nejuntamas. Tačiau panorusių prisipjauti, pasiskinti kanapių vis tiek atsirasdavo. Tiesa, meteorologinės sąlygos lemia augalo išsivystymą, derliaus formavimąsi bei CBD ekstrakto (naudingųjų medžiagų) kaupimąsi augaluose.
Jaunąjį ūkininką sutikome besidarbuojantį prie kanapių lauko. Tai minėtos ‚Fibrol‘ veislės kanapės, kurių žiedai naudojami medicinoje. Šiuo metu rankomis skinami žiedai, kurie bus džiovinami vėdinamose patalpose, vengiant saulėkaitos. Pasak V. Želionio, augalo stiebai ir lapai liks kaip trąša dirvoje. Vytautas rodo ir pasakoja, kad kanapių žiedai pirmiausia pražysta bei sėklos pradeda bręsti apatinėse šluotelėse ir vėliau žydėjimas keliasi į viršų – pražysta žiedai, esantys vidurinėje dalyje, dar vėliau – viršūnėse.
Ūkininkas teigia, kad lietingas rugpjūtis labai pakenkė augalams, nes jie staigiai pradėjo augti. Dabar pasirodžiusi saulė brandina žiedus, tad juos skinti labai tinkamas laikas. Šio derliaus sudorojimas, pasak V. Želionio, priklausys nuo oro sąlygų ir kruopštumo.
„Kanapės turi vyriškuosius ir moteriškuosius žiedus, kurie gali būti ant vieno augalo (vienanamės) arba ant atskirų (dvinamės)“, – aiškino Vytautas.
Pasak jo, reikia rinkti tik moteriškuosius žiedus, nes vyriškieji netinkami produkcijai gaminti. Kanapių vegetacija trunka apie 120 dienų. Pasak ūkininko, derliaus nuėmimo laikas priklauso, kokiai produkcijai gauti yra auginamos kanapės, – pluoštui ar sėkloms.
Vytautas pripažįsta, kad kanapių auginimo reikalavimai išlieka dideli, augintojai nuolat kontroliuojami Valstybinės augalininkystės tarnybos.
„Kadangi sėklą patiems užsiauginti draudžiama, tenka pirkti brangiai kainuojančią sertifikuotą sėklą, deklaruoti pasėlius, pluoštines kanapes auginti tik atvirame grunte, teikti mėginius dėl THC kiekio nustatymo“, – pasakoja ūkininkas.
Pirmieji metai nenuvylė, J. ir V. Želioniai domisi ir ekologinių kanapių auginimu.
„Manau, kad norint iš kanapių auginimo užsidirbti, reikia auginti ekologiškai ir privesti prie galutinio produkto – aliejaus, pluošto, vaistų, – sako V. Želionis ir priduria: – Mūsų tikslas – ekologinis, į perdirbimą orientuotas ūkis. Auginti ir perdirbti ekologinę produkciją reikia daug lėšų ir susiduriama su daugybe biurokratinių kliūčių, todėl judame į priekį po truputį. Labai gaila, kad Jurbarko linų fabrikas paliktas likimo valiai, visi įrengimai puikiai tiktų perdirbti kanapių pluoštą, bet, deja, susitarimo nepavyksta pasiekti jau ilgą laiką.“
J. Želionienė pataria paragauti aromatingos kanapių žiedų arbatos, o kanapių lapai, sako, yra puikus pagardas salotoms.
„Šiais metais išbandžiau naujas veisles – ‚Fibrol‘ ir ‚USO 31‘. Pastarosios užsėjom 6,5 ha, ji auginama pluošto gamybai. Šios kanapės užauga iki keturių metrų, o perdirbtų kanapių stiebai bus panaudoti statybinėms medžiagoms gaminti. Nukultų kanapių pluošto ritinius realizuosim tik pavasarį“, – apie kanapių auginimo ir panaudojimo subtilybes kalba Vytautas.
Ūkininkas pasakojo, kad skirtingų augalų veislės sėjamos skirtingu laiku, bet dažniausiai gegužės mėnesį. Kanapės, pasak V. Želionio, ypatingos priežiūros nereikalauja, trąšų joms nereikia. Tiesa, kenkėjų visada atsiranda, o šiais metais užpuolė drugys, kuris įsipina į kanapių žiedus ir juos numarina. V. Želionis juokauja, kad dar vieni kenkėjai – žmonės: pirmais metais reikėjo saugoti kanapes nuo žmonių, nes pluoštinės kanapės išvaizda nesiskiria nuo medicininės kanapės, turinčios didelį kiekį THC (tetrahidrokanabinolio). Pluoštinėse kanapėse THC kiekis yra labai mažas ir nejuntamas. Tačiau panorusių prisipjauti, pasiskinti kanapių vis tiek atsirasdavo. Tiesa, meteorologinės sąlygos lemia augalo išsivystymą, derliaus formavimąsi bei CBD ekstrakto (naudingųjų medžiagų) kaupimąsi augaluose.
Jaunąjį ūkininką sutikome besidarbuojantį prie kanapių lauko. Tai minėtos ‚Fibrol‘ veislės kanapės, kurių žiedai naudojami medicinoje. Šiuo metu rankomis skinami žiedai, kurie bus džiovinami vėdinamose patalpose, vengiant saulėkaitos. Pasak V. Želionio, augalo stiebai ir lapai liks kaip trąša dirvoje. Vytautas rodo ir pasakoja, kad kanapių žiedai pirmiausia pražysta bei sėklos pradeda bręsti apatinėse šluotelėse ir vėliau žydėjimas keliasi į viršų – pražysta žiedai, esantys vidurinėje dalyje, dar vėliau – viršūnėse.
Ūkininkas teigia, kad lietingas rugpjūtis labai pakenkė augalams, nes jie staigiai pradėjo augti. Dabar pasirodžiusi saulė brandina žiedus, tad juos skinti labai tinkamas laikas. Šio derliaus sudorojimas, pasak V. Želionio, priklausys nuo oro sąlygų ir kruopštumo.
„Kanapės turi vyriškuosius ir moteriškuosius žiedus, kurie gali būti ant vieno augalo (vienanamės) arba ant atskirų (dvinamės)“, – aiškino Vytautas.
Pasak jo, reikia rinkti tik moteriškuosius žiedus, nes vyriškieji netinkami produkcijai gaminti. Kanapių vegetacija trunka apie 120 dienų. Pasak ūkininko, derliaus nuėmimo laikas priklauso, kokiai produkcijai gauti yra auginamos kanapės, – pluoštui ar sėkloms.
Vytautas pripažįsta, kad kanapių auginimo reikalavimai išlieka dideli, augintojai nuolat kontroliuojami Valstybinės augalininkystės tarnybos.
„Kadangi sėklą patiems užsiauginti draudžiama, tenka pirkti brangiai kainuojančią sertifikuotą sėklą, deklaruoti pasėlius, pluoštines kanapes auginti tik atvirame grunte, teikti mėginius dėl THC kiekio nustatymo“, – pasakoja ūkininkas.
Pirmieji metai nenuvylė, J. ir V. Želioniai domisi ir ekologinių kanapių auginimu.
„Manau, kad norint iš kanapių auginimo užsidirbti, reikia auginti ekologiškai ir privesti prie galutinio produkto – aliejaus, pluošto, vaistų, – sako V. Želionis ir priduria: – Mūsų tikslas – ekologinis, į perdirbimą orientuotas ūkis. Auginti ir perdirbti ekologinę produkciją reikia daug lėšų ir susiduriama su daugybe biurokratinių kliūčių, todėl judame į priekį po truputį. Labai gaila, kad Jurbarko linų fabrikas paliktas likimo valiai, visi įrengimai puikiai tiktų perdirbti kanapių pluoštą, bet, deja, susitarimo nepavyksta pasiekti jau ilgą laiką.“
J. Želionienė pataria paragauti aromatingos kanapių žiedų arbatos, o kanapių lapai, sako, yra puikus pagardas salotoms.
Ona iš Patamošupių:
