Pavasarį, pasibaigus bičių žiemojimo sezonui, bitininkams rūpi, kaip bitėms pavyko peržiemoti. Ne tik šį klausimą aptarti, bet ir naują pirmininką išsirinkti suskubo ir Šakių rajono bitininkų draugija. Nuo šiol visus bičiulius į priekį ves jaunas bitininkas – šakietis Kęstutis Ūsas.

Balandžio 29 dieną, bitininkams susirinkus į kasmetinį ataskaitinį susirinkimą, šešerius metus draugijai vadovavusi pirmininkė Dalia Vaikšnorienė atsiskaitė už praeitus metus. Kaip kasmet, Šakių rajono bitininkų draugija dalyvavo respublikinėje bitininkų šventėje. Rudenį buvo suorganizuotas seminaras apie bičių priežiūrą, apie galimas Europos Sąjungos paramas. Šiuo metu draugijai priklauso 22 nariai.

Tiesa, pirmininkė pripažino, kad paskutiniais vadovavimo metais labai trūko laiko, energijos ir idėjų kažką pakeisti.

„Lai imasi veiklos kas kitas“, – sakė D. Vaikšnorienė.

Griškabūdietė Gailina Šniokaitienė sakė apsvarsčiusi pasiūlymą vadovauti draugijai ir jo atsisakė: „Mano bičių ūkis didėja, todėl ir darbo daugėja. Tad jeigu aš tinkamai neatliksiu pirmininkės pareigų, tai geriau iš karto ir nesiimti. Siūlau į pirmininko pareigas Kęstutį Ūsą.“

36 metų Kęstutis Ūsas pasakojo, kad gyvena Šakiuose, ir nors turi tik 10 bičių šeimų, tačiau tvarkytis bityne nuo mažų dienų mokėsi iš savo senelio bitininko Juozo Ūso. Jis kalbėjo, kad susibūrė keli jaunieji bitininkai ir nori, kad draugija būtų aktyvesnė.

„Mes manome, kad reikia draugiją prikelti iš pagrindų. Norime, kad į jos veiklą įsijungtų ir jaunesni bitininkai. Pasigendame daugiau mokymų ir seminarų. O draugijos tarybos nariai turėtų būti atsakingi už tam tikrą jiems paskirtą veiklą Manau, kad bičiuliškai visi bendraudami mes pasieksime išsikeltus tikslus“, – kalbėjo K. Ūsas.

Nors senbuviai draugijos nariai lyg ir abejojo jauno, nepatyrusio jaunuolio galimybėmis vadovauti draugijai, bet plačiau padiskutavę jie balsavo ir draugijos pirmininku išrinko K. Ūsą bei du tarybos narius – Tautvydą Vaičiūną ir G. Šniokaitienę. Taip pat bitininkai pasitvirtino naują draugijos nario mokestį, kuris bus skaičiuojamas nuo turimų bičių šeimų skaičiaus.

„Mums svarbiausia dabar yra artimiau su jumis susibendrauti, surinkti tas klaidžiojančias „bites“, žinoti, kiek yra bitininkaujančių rajone. Taip pat siūlysime jums sertifikuoti išskirtinį kokybės produktą. Gavus sertifikavimo ženklą, užtikrinama produkto apyvarta ir kita. Tiesa, sertifikavimas įpareigoja bitininką laikytis tam tikrų įsipareigojimų“, – kalbėjo naujasis draugijos vadovas ir pridūrė, kad yra sukūręs Šakių rajono bitininkų draugijos paskyrą „Facebook“ tinkle, pažadėjo visą informaciją dėti į šią paskyrą ir paragino bičiulius prisijungti.

Bitininkas T. Vaičiūnas kalbėjo, kad skatins ypač jaunuosius bitininkus pasinaudoti ES paramomis, kurias sėkmingai įgyvendinus galima įsigyti bitininkavimo inventoriaus, avilių, kelti bitininkų kvalifikaciją ir kita.

Susirinkimo metu sušnekta ir apie nedorai bitininkaujančius. Lietuvoje populiarėjant vežiojamajai bitininkystei, kai aviliai vežiojami prie medingųjų augalų, atsiranda konkurencija dėl plotų. Viena bitininkė pasakojo, kad jie daug metų avilius laiko prie vieno ūkininko lauko, o neseniai gretimai atsirado kito bitininko aviliai. „Bitininkai anksčiau būdavo vadinami bičiuliai, o dabar tapo konkurentai“, – kalbėjo kitas bitininkas.

Susirinkę diskutavo, kad tai greičiausiai to bičiulio sąžinės reikalas. K. Ūsas patarė pasirašyti bitininkams su ūkininku, prie kurio lauko laikomos bičių šeimo, sutartį.

T. Vaičiūnas priminė, kad bityno vieta turi būti deklaruojama rajono Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kad bitynas būtų įtrauktas į žemėlapius, pagal kuriuos sistema praneša apie aplinkinių ūkininkų planuojamus augalų purškimus. Bites pervežant reikia pranešti apie bityno vietos pasikeitimą.

Rajono bitininkai, paklausti, kaip peržiemojo bitės, pasakojo, kad bendra situacija po žiemos nėra bloga. Vienas kitas vardijo, kad žuvo po vieną bičių šeimą. Šiais metais kai kuriuose bitynuose tiesiog pritrūko maisto, nes žiema buvo ganėtinai šilta ir bitės ilgai nebuvo susispietusios į kamuolius, todėl sunaudojo daugiau maisto. Vasario mėnesį, vėl paspaudus šalčiui, bitės negalėjo pereiti ant kitų korių su maistu ir žuvo iš bado. Bitininkė N. Avdejenkovienė sakė, kad dėl šalto pavasario tenka papildomai bites pamaitinti.

„Kartu su vyru turim 60 bičių šeimų, iš jų tik viena šeima mirė. Mes pradedam bites laikyti daugiaaukščiuose aviliuose, manau, kad juose bitės peržiemoja geriau. Mane ir bitelės, ir medaus pirkėjai myli. Na, o dabar visi bitininkai laukia šiltesnių orų“, – pasakojo prieš ketverius metus pradėjusi bitininkauti G. Šniokaitienė.