Birželio 29-ąją į Vilnių susirinkusiems šalies urėdijų darbuotojams smarki liūtis buvo tarsi dar vienas išbandymas – mitinguotojų neišgąsdino net ir gamtos stichija. Prie Seimo ir Prezidentūros susirinkę apie 2 tūkst. urėdijų darbuotojų, tarp jų ir nemažas būrys Šakių rajono miškininkų, pasisakė prieš valdžios planuojamą miškų ūkio pertvarką.

Iš visos Lietuvos suvažiavę miškininkai mitingo metu skandavo: „Miškai visų, o ne kelių“, „Mes – už apgalvotą ir apskaičiuotą reformą!“ Protesto akcijoje dalyvavę šakiečiai rankose laikė Lietuvos valstybinę vėliavą ir plakatus su užrašais „Oligarchams – NE, urėdijoms – TAIP“, „Lietuvos miškai tebūna žmonių rankose“... Kaip sakė Šakių miškų urėdijos Darbo tarybos komiteto pirmininkas, Sutkų girininkijos girininko pavaduotojas, miškininkų protesto akcijų koordinatorius rajone Robertas Valaitis, į Vilnių birželio 29-ąją nuvyko autobusas su 50 šakiečių. Mitingo dalyviai drąsiai pasisakė prieš nedemokratišką ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą ir reikalavo tokių absurdiškų reformų nedaryti. Miškininkai labiausiai piktinasi dėl to, kad Vyriausybės atstovai nepateikia jokios konkretesnės informacijos ir urėdijų reformą nori suplanuoti už uždarų durų. Protesto akcijos organizatorė, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) pirmininkė Inga Ruginienė džiaugėsi, kad į mitingą susirinko gausus būrys miškininkų, pasiryžusių teisėtus interesus ginti iki galo. Jeigu Seimas artimiausiu metu neišgirs miškininkų reikalavimų ir neatidės reformos svarstymo rudens sesijai, bus galvojama ir apie neterminuoto streiko skelbimą.

Gamybinė veikla sustabdyta dviem valandoms

Kaip ir buvo planuota, po birželio 29-osios mitingo sostinėje, praėjusį penktadienį, birželio 30 d., nuo 8.00 iki 10.00 val. Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija paskelbė įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų reformos vykdymo. Įspėjamajame streike dalyvavo tiek Šakių urėdijos administracijos darbuotojai, tiek visų aštuonių urėdijai priklausančių girininkijų miškininkai. Streiko metu dvi valandas rajono girininkijose nevyko jokia gamybinė ir ūkinė veikla, nebuvo kraunama ar vežama mediena, neatliekami jokie kiti darbai. Kaip numato įstatymai, visi urėdijos darbuotojai, pradedant administracija ir baigiant darbininkais, buvo savo darbo vietose ir užtikrino valstybės turto saugumą, tačiau darbinės veikos nevykdė.

Įspėjamojo streiko dieną užsukome į Šakių miškų urėdijos Sutkų ir Gerdžių girininkijas. Išties visi darbuotojai buvo savo darbo vietose, tačiau darbinių funkcijų nevykdė. Plačiau apie miškininkų protesto akciją kalbėjomės su Šakių miškų urėdijos Darbo tarybos komiteto pirmininku R. Valaičiu ir Sutkų girininkijos girininku Antanu Ižganaičiu.

Nori visus sukišti į vieną maišą

Kaip sakė Sutkų girininkijos girininko pavaduotojas R.Valaitis, urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj 42 dabar esančių urėdijų bus įsteigta valstybinė įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Tokie valdžios planai miškininkus ne juokais gąsdina, nes, pasak R. Valaičio, visus norima tarsi sukišti į vieną maišą. Sutkų girininkijos girininkas A. Ižganaitis pastebėjo, kad planuojamas urėdijų stambinimas yra itin nevykęs pasirinkimas. Juk dar tarybiniais laikais veikė miškų susivienijimas, tad laikas ir patirtis parodė, kad tokie stambūs vienetai negali veikti efektyviai.

„Mes dirbame ūkiskaitiniu pagrindu, iš valstybės pinigų neprašome, patys užsidirbame. Dabar norima vietoj 42 urėdijų padaryti vieną valstybinę įmonę ir visam miškininkystės ūkiui vadovauti iš Vilniaus. Ar galima įsivaizduoti, koks tai bus vadovavimas?“ – reformos sumanytojų planais stebėjosi ilgametę miškininko patirtį turintis A. Ižganaitis. Jam pritarė ir girininko pavaduotojas R. Valaitis.

„Svarbu tai, kad rajonų padaliniai jau būtų nesavarankiški, visos lėšos plauktų į bendrą kasą. Tad kyla klausimas, koks gi valdžios požiūris į regionus? Ir vėl viską norima sutelkti į didmiesčius. Sutinkame, galėtų būti ir mažesnis urėdijų skaičius, tačiau jos turėtų funkcionuoti savarankiškai, kaip dabar yra dirbama“, – sakė pašnekovas. Pasak miškininkų, kai traukinys bus nuvažiavęs ir įstatymas Seime priimtas, nieko nebus galima pakeisti. Todėl ir buvo nuspręsta imtis kraštutinių priemonių – rengti protesto akcijas.

„Ekonominis savarankiškumas labiausiai ir skatina efektyviai dirbti. Reformos vykdytojai sakosi siekiantys skaidrumo ir efektyvumo, tačiau skaidriau dirbti ir neįmanoma, kada kiekviena urėdija atsako už savo veiklos rodiklius“, – kalbėjo A. Ižganaitis, pabrėždamas, kad ne iš sostinės, o vietoje geriau matyti, kaip reikia  sėkmingai vykdyti ūkinę veiklą.

Šakiečiai  miškininkai tikisi, kad valdžia atsižvelgs į protesto akcijos organizatorių pateiktus reikalavimus ir urėdijų reforma nebus vykdoma buldozerio principu. Jei nepavyks abiem pusėms rasti bendros kalbos, bus rengiamas neterminuotas streikas.